Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, pačiame rajono pakraštyje atsiveria penkių Sudargo piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais.  Šis kovų su kryžiuočiais paminklas po Kernavės piliakalnių laikomas svarbiausiu istorine, archeologine ir kultūrine prasme.

 

 

Sudargo piliakalnių - Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio kompleksas šiandien atgimsta naujam gyvenimui. Europos Sąjungos lėšomis Šakių savivaldybės įgyvendinamą projektą „Sudargo piliakalnių komplekso pritaikymas lankymui“, kurio vertė 1 mln. 82 tūkst. litų, planuojama pabaigti dar šį mėnesį.

Kadangi su darbus atlikusia jurbarkiečių UAB „Jurmelsta“ pavyko sutaupyti pinigų, rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus projektų koordinatorius Vytautas Mauza tikisi šį projektą pratęsti ir kitais metais. Mat toje vietoje, kur pagal projektą turėjo būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta senos lietuvių gyvenvietės liekanų, todėl ten uždrausti bet kokie darbai – teritorija piliakalnių slėnyje palikta būsimiems kasinėjimams. „Tad automobilių stovėjimo aikštelę teko skubiai suprojektuoti  kitoje piliakalnių komplekso vietoje. Ją, kaip ir privažiavimą prie vokiečių kapinių bei panoraminius piliakalnių laiptus, kad visą kompleksą būtų galima apeiti ratu, planuojama įrengti ateinančiais metais“, - pasakojo V.Mauza.  

Pasak Sudargo bendruomenės centro pirmininkės Albertos Natalijos Dragūnaitienės, be piliakalnių grožio, yra dar ir kitas jų suvokimas. Dar labiau jaudinantis. Jis siekia net dešimties tūkstančių metų istoriją. „Čia po paskutinio ledynmečio atsikėlę žmonės, manoma, iš dabartinių šiaurinių germanų žemių ir gal iš vakarinių slavų (iš dabartinės Lenkijos, nuo Varšuvos) apylinkių, per Nemuno žiotis kilę aukštyn ir atradę dar laisvus, niekieno neužimtus plotus. Naudodamiesi didžiąja upe ir jos intakais kaip vandens keliais, jie skverbėsi į dyką kraštą ir sklido jiems įsikurti tinkamose žemėse, - pasakojo A.N.Dragūnaitienė. - Tarp jų ir šiandienis Sudargas - praslinkusių ledynų dovana šiam kraštui. Ilgainiui, kai neprašyti svečiai pradėjo dairytis į čia apsigyvenusiųjų žemes, prireikė tas kalvas, jų aukštas keteras, koreguoti, pritaikyti jas gynybiniams tikslams. Taip atsirado piliakalniai, natūraliai atidalinti giliausiais revais, priešui dar sunkiau įveikiami. Teigiama, kad tai buvę dar iki mūsų eros pradžios.“

O šiandien visus atvykstančius pasigėrėti šia nuostabia gamtos stebuklo didybe jau pasitinka asfaltuotos dangos privažiavimai su patogiomis sustojimų aikštelėmis. Nuo paties pirmojo Balnakalnio piliakalnio iki paskutiniojo Vorpilio, pakeliui du kartus galima nusileisti iki pat Nemuno ar užsukti į poilsiavietę. Pakelėje galima stabtelėti prie Žydkapių, Bevardžio ir Pilaitės piliakalnių.  Terasuoti laiptai, trys pavėsinės, suoliukai kojoms pailsinti, rodyklės, numatytos vietos informaciniams Sudargo piliakalnių komplekso stendams. Be to, piliakalnių prieigos jau pritaikytos ir žmonėms su negalia, šalia Sudargo bendruomenės estrados įrengta vaikų žaidimų aikštelė.

Sudargo pilies gynėjų atminimui tėvas ir sūnus Vidas ir Aldas Cikanos iš akmens sukūrė tvirtą paminklą, pasak bendruomenės pirmininkės, primenantį ir skaudžiausią faktą – 690 –ąsias Sudargo pilies sunaikinimo metines. „Vėsų paminklo akmenį reikėtų ranka palytėti. Mat tikima, kad jis turi magiškos galios, - pasakojo ji. - Nuo palytėjimo pasijunti dvasiškai tvirtesnis lietuvis esąs.“ Iš tiesų, čia padaryta tikrai daug. Viena neramina – slenkantys piliakalnių šlaitai. Juos būtina sutvirtinti. Tačiau tai bus jau kitas projektas.