Tapyba – avantiūra, dėl kurios nesigaili

vanagaiteSima KAZARIAN
 
Šakių dailės saloną nuo seno gyvina Kauno keramikės Dainos Vanagaitės- Belžakienės darbai. Šįkart „Žiedų“ galerijoje galima pamatyti ir šios menininkės tapybos darbų parodą.
 
Nuotr. Daina Vanagaitė-Belžakienė teigia, kad ši paroda jai, kaip tapytojai, yra savotiškas egzaminas.
 
Dainos sukurtos linksmos, spalvotos lėkštės ir kiti keramikos darbai jau pamėgti daugelio šakiečių. Jų stilistika skatina į tradicinę, liaudišką keramiką pažvelgti naujai – mėlyname fone raudonos gėlės, moters siluetas, linksmi, žaismingi motyvai užkariavo ne vieno simpatijas.

Tapyba Dainai yra nauja patirtis. „Nors mokiausi ir turiu dailės pradmenų, tačiau visada dirbau tik prie keramikos. Vis tik prieš trejus metus užsinorėjau kažką „paterlioti“ ir tai tęsiasi iki šiol“,- juokiasi Daina. „Gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad darysiu parodą, tik ne dabar. Daiva Bublaitienė atvažiavo į dirbtuves ir taip netikėtai sako: „Tai padarom tapybos parodą.“ Tada aišku aš labai apsidžiaugiau ir „pasirašiau“. Čia išėjo tokia vos ne „afera“. Aš esu labai dėkinga, kad mane ištraukė į dienos šviesą, nes tikrai pati dar nebūčiau tam pasiryžusi. Tie treji metai, kiek aš tapau, dar nėra daug. Jei pasižiūrėtume į darbus, tai pasirodytų, kad jie tapyti kokių penkių skirtingų žmonių. Matosi tas ieškojimas“,- juokėsi Daina. Menininkė nesigaili, kad leidosi į šią avantiūrą: „Man tai bus pačiai kaip egzaminas. Gal daugiau sužinosiu, ko reikia ir kaip reikia. Labai dėl to džiaugiuosi.“

Daina nebijo kritikos ir stengiasi daryti tai, kas patinka jai pačiai. Ji mano, kad kartais mene kenkia išankstinis nusistatymas, žinios ir nusistovėjusi nuomonė, kaip ir ką reikia daryti. „Kai daug žinai, paskui save per daug įsistatai į vėžes. Kažką darai, tapai ir galvoji: „Na, čia tapytojas pasakytų, kad yra per daug literatūriška, čia kažkokie ne tokie potėpiai. Pradedi per daug galvoti. Tai gal ne visada padeda kūryboje“,- kalbėjo Kauno Dailės akademiją baigusi menininkė, kuri nuo 2001 metų yra Dailininkų sąjungos narė. Moteris pripažįsta, kad jos tapybos darbuose yra nemažai literatūriškumo, kurį meno žinovai, dėstytojai vertina daugiau neigiamai, tačiau jai pačiai tai netrukdo ir ji nebijo to atskleisti. „Šiandien yra taip, kas žino, gal ateityje imsiu kitaip tapyti, gal tikrai bus tik kokie potėpiai ir viskas, jokių literatūrų“,- svarsto menininkė.
Daina teigė, kad tik sukabinusi darbus parodų salėje pamatė, jog jos kūryboje daug veidų. „Taip jau yra, kad darai darai ir nepastebi visumos. Dabar išsitraukiau juos visus ir aiktelėjau, kažkodėl labai daug žmonių, daug figūrų. Bet, matyt, taip norėjosi“,- kalbėjo menininkė.

Tapybos darbuose jai nepavyko pabėgti ir nuo ryškių spalvų, kurias yra taip pamėgusi keramikoje. „Prieš tapydama aš galvojau, kad dabar tai padarysiu kažką tokio neutralesnio, kitokio, bet nuo savęs niekaip nepabėgsi: tiktai žiūri, kad vėl dedi tas spalvas, kad vis tiek to reikia. Viename paveiksle beveik pavyko pasiekti neutralumą jis buvo nutapytas geltona pasteline spalva, tačiau pabaigoje vis tiek užtepiau violetinės ir ji su geltona sudarė kontrastingą, ryškų derinį“,- juokėsi Daina, kaip ir jos darbai spindinti energija.

Idėjas menininkė labai dažnai susapnuoja, tuomet keliasi iš lovos ir stengiasi jas užfiksuoti, kad nepasimirštų. Nemažai jų kyla ir kelionių po svečias šalis ar Lietuvą metu, ar tiesiog iš kasdienybės.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.