Išsaugoti unikalias tarmes – visų mūsų bendras tikslas

tarmes zypliaiLapkričio 5 dieną Zyplių dvare surengtas seminaras, kuriame buvo diskutuota, kokia vietinės tarmės, papročių ir tradicijų raiškos forma būtų priimtiniausia mūsų bendruomenių gyvenime, mokymo ir švietimo įstaigų veikloje. Renginį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Etninės kultūros taryba, Kultūros ministerija bei  Šakių rajono savivaldybė.
 
Nuotr. Seminaro organizatorės (iš dešinės) D. Vaišnienė, V. Ragaišienė bei  A. Kasparevičienė ragino seminaro dalyvius dalintis patirtimi ir teikti pasiūlymus.
 
Lietuvos  Respublikos Vyriausybė 2012 m. spalio 16 d. nutarimu patvirtino Tarmių metų renginių plano priemonę „Surengti diskusijų, tarpinstitucinių pasitarimų (konferencijų) ciklą, siekiant nustatyti nykstančias tradicijas, papročius ir tarmes kaip raiškos priemones ir pagrįsti jų išsaugojimo programų rengimo tikslingumą (prireikus rengti siūlymus Vyriausybei)“.  Diskutuoti ir pateikti savo pasiūlymus buvo pakviesti Marijampolės apskrities bei kaimyninių rajonų  kalbininkai, etnokultūros specialistai, muziejininkai, kiti kultūros bei švietimo darbuotojai.„Mums labai svarbu išgirsti regionuose dirbančių specialistų nuomonę, nes jie geriausiai žino, ko trūksta, kokie galimi sprendimo būdai“,- sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, prakalbusį  žemaitį ar suvalkietį visada pažinsi, tad gal kartais mes ir per daug baiminamės dėl tarmių nykimo. Kalbininkės, Programų skyriaus vedėjos Vilijos Ragaišienės teigimu, labai svarbu kelti tarmių autoritetą jaunimo tarpe. 2015 metai bus paskelbti etninių regionų metais, tad mūsų tarmėms ir vėl bus skirtas ypatingas dėmesys. „Teikite savo idėjas, o mes stengsimės jas įtraukti į projektinius planus“,- ragino seminaro dalyvius V. Ragaišienė.

Seminare kalbėjusi rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė pasidžiaugė, kad šie Tarmių metai buvo išties ne formalūs, o darbingi ir davė daug gražių rezultatų. „Norint, kad tarmės gyvuotų, jos turi įgauti savotišką prestižą, kad kalbėti tarmiškai nebūtų gėda. Iki šiol vyravo nuostata, kad tarmiškai kalba tik kaimiečiai ir bemoksliai“,- sakė  A.Kasparevičienė. Tiek skyriaus vedėjos, tiek kitų į diskusiją įsijungusių seminaro dalyvių numone, išsaugant tarmių autentiškumą ypatingas vaidmuo tenka šeimai bei mokyklai. Šakių rajonas gali pasigirti jau nuo 1973 metų rengiamomis tradicinėmis Kalbos dienomis. Apie „Etnokultūros versmės“ renginius Kazlų Rūdoje, organizuojamus nuo 2002 metų, kalbėjo jų iniciatorė etnografė Vitalija Filipova. Zanavykų krašto muziejaus direktorė, etnologė Rima Vasaitienė pasidalijo savo sukaupta edukacinio darbo su rajono moksleiviais patirtimi. Renginyje taip pat kalbėjo ir savo pasiūlymus pateikė Šakių „Varpo“ pagrindinės mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas, Šakių kultūros centro Zanavykų teatro režisierė Gražina Guzovijienė, švietimo, kultūros darbuotojai, atvykę iš Jurbarko, Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio, Prienų rajonų. Pritarta renginyje nuskambėjusiai minčiai, kad rūpestis tarmėmis neturi pasibaigti su Tarmių metais, kad savo regiono savastimi reikia nuolat rūpintis. Diskusijų dalyvių manymu, būtina mokyklose dėstyti etninę kultūrą, o Vyriausybė turėtų rasti tam lėšų. Be to, turėtų būti skiriamas finansavimas muziejams, kurie vykdo edukacines programas ir skatina tarmių gyvavimą ir išsaugojimą.
 
„Draugo“  inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.