Lapkričio 5 dieną Zyplių dvare surengtas seminaras, kuriame buvo diskutuota, kokia vietinės tarmės, papročių ir tradicijų raiškos forma būtų priimtiniausia mūsų bendruomenių gyvenime, mokymo ir švietimo įstaigų veikloje. Renginį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Etninės kultūros taryba, Kultūros ministerija bei Šakių rajono savivaldybė.Seminare kalbėjusi rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė pasidžiaugė, kad šie Tarmių metai buvo išties ne formalūs, o darbingi ir davė daug gražių rezultatų. „Norint, kad tarmės gyvuotų, jos turi įgauti savotišką prestižą, kad kalbėti tarmiškai nebūtų gėda. Iki šiol vyravo nuostata, kad tarmiškai kalba tik kaimiečiai ir bemoksliai“,- sakė A.Kasparevičienė. Tiek skyriaus vedėjos, tiek kitų į diskusiją įsijungusių seminaro dalyvių numone, išsaugant tarmių autentiškumą ypatingas vaidmuo tenka šeimai bei mokyklai. Šakių rajonas gali pasigirti jau nuo 1973 metų rengiamomis tradicinėmis Kalbos dienomis. Apie „Etnokultūros versmės“ renginius Kazlų Rūdoje, organizuojamus nuo 2002 metų, kalbėjo jų iniciatorė etnografė Vitalija Filipova. Zanavykų krašto muziejaus direktorė, etnologė Rima Vasaitienė pasidalijo savo sukaupta edukacinio darbo su rajono moksleiviais patirtimi. Renginyje taip pat kalbėjo ir savo pasiūlymus pateikė Šakių „Varpo“ pagrindinės mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas, Šakių kultūros centro Zanavykų teatro režisierė Gražina Guzovijienė, švietimo, kultūros darbuotojai, atvykę iš Jurbarko, Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio, Prienų rajonų. Pritarta renginyje nuskambėjusiai minčiai, kad rūpestis tarmėmis neturi pasibaigti su Tarmių metais, kad savo regiono savastimi reikia nuolat rūpintis. Diskusijų dalyvių manymu, būtina mokyklose dėstyti etninę kultūrą, o Vyriausybė turėtų rasti tam lėšų. Be to, turėtų būti skiriamas finansavimas muziejams, kurie vykdo edukacines programas ir skatina tarmių gyvavimą ir išsaugojimą.


Ramūnas iš Šakių:






