Lapkričio 8 dieną „Žiedų galerijoje“ duris atvėrė gelgaudiškietės Marijos Rinkevičiūtės tapybos darbų paroda „Spalvų skambesys“. Ją pristatydama Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino specialybės antrakursė, nuo pirmosios klasės grojanti fortepijonu, teigė, kad dailė labai panaši į muziką – tik reikia stengtis išgirsti spalvų skambesį drobėje.

 

Nuotr. Mokytoja L. Rūgytė  savo mokinę Mariją palygino su M. K. Čiurlioniu, kuriam taip pat vienodai svarbi buvo ir muzika, ir tapyba.
 
Pasak M.Rinkevičiūtės, domėtis muzika ji pradėjo anksčiau nei tapyba. Groti fortepijonu mokėsi nuo pirmosios klasės, o štai su tapyba Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriuje susipažino tik būdama devintoje klasėje. Tačiau šis pomėgis paskatino žengti lemtingą žingsnį, baigus vidurinę mokyklą, renkantis tolimesnį gyvenimo kelią. Mergina pasirinko Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino specialybę.

„Apie savo kūrybą kalbėti daug nelinkusi, - sako Marija. – Mat nežinodama, ką pasakyti, pradedu kurti visokias išgalvotas istorijas, toli gražu prasilenkiančias su tiesa. Viena galiu patvirtinti – įkvėpimas iš tiesų egzistuoja. Darbai, sukurti su įkvėpimu, yra visiškai kitokie, į juos smagu žiūrėti. Stengiuosi gaudyti tas retas akimirkas, todėl galiu teigti, kad mano kūryba yra daugiau momentinė.“

Gelgaudiškietė tiki, kad tik tikri dailininkai gali kasdien prisikviesti savo kūrybos mūzą, kas jai kol kas dar nepavyksta, ir kurti labai gerus darbus. „Mano gyvenime vienodai svarbūs du menai – ir muzika, ir dailė, - atviravo Marija. – Jie kartais mane plėšo tai vieną, tai į kitą pusę. Šioje parodoje stengiausi juos sujungti į vieną, todėl ir savo parodą pavadinau – „Spalvų skambesys“. Ir ne veltui. Esu įsitikinusi, kad kiekviena spalva turi savo skambesį, tik reikia stengtis išmokti jį išgirsti.“

Jaunosios tapytojos dailės mokytoja Lolita Rūgytė džiaugėsi savo buvusia mokine. „Kiekvieno mokytojo svajonė -  kad mokiniai sektų jų pėdomis, - kalbėjo L.Rūgytė. – Todėl smagu savo mokinę  pasveikinti  su trečiąja jos personaline paroda. Galiu psakyti, kad Marija - labai talentinga, nepaprastai šilta, dėmesinga ir jautri asmenybė. Jos paveikslai kaip spalvoti persipinantys siūlai, turintys savotišką skambesį.  Labiausiai mane žavi tai, kad čia viename persipina muzika ir dailė. Toks buvo mūsų Čiurlionis. Kas žino, gal Marija taps antruoju Čiurlioniu. Tokių žmonių, kaip ji, labai reikia pasauliui.“

Sėkmės ir daug kūrybinių akimirkų, skambant nuostabiai fortepijono muzikai, gelgaudiškietei linkėjo artimieji, draugai ir jos kūrybos gerbėjai, parodoje pabandę išgirsti spalvų skambesį Marijos tapytuose darbuose.

 

„Draugo“ inf.