Nuotr. Šakiuose V. Kudirkos gatvėje esančių renovuotų namų (iš kairės): Nr. 70 ir Nr. 102 B gyventojai nepatenkinti, kad su UAB „Šakių šilumos tinklai“ nepavyksta susikalbėti: neįmanoma patekti į namų šilumos mazgus, sunku išsiaiškinti sąskaitų pagrįstumą, pilna kitų problemų.
Dar vasario pabaigoje prie bendro stalo laikinai mero pareigas einančio Juozo Puodžiukaičio kabinete sėdo minėtų įstaigų, savivaldybės administracijos atstovai, vėliau, jau į kitą susitikimą pakviesti ir namų atstovai Margarita Liukaitienė ir Giedrius Rinkevičius. J. Puodžiukaitis iškart pabrėžė, kad šiluminininkai turėtų susitikti su gyventojais, aiškintis situaciją akis į akį, o ne tik raštais susirašinėti, nes jie, akivaizdu, norimo rezultato neduoda.
Nors apie įvairius gyventojų nusiskundimus, susijusius su šilumos tiekimu, pas merą paskutinįkart kalbėta kone tris valandas, tačiau... kovo 1 d. UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius L. Kasparavičius, reaguodamas į situaciją ir raštus, vėl surašė dar vieną raštą, akcentuodamas, kad daugelis keliamų problemų prasilenkia su teisės aktais ir sveika logika.
„Nuo 2016 m šildymo sezono pradžios visiškai neaišku, kokiu būdu buvo skaičiuojamos ir pateikiamos sąskaitos už šildymą, nes sistema, kuri turi atlikti šitą darbą, rodė nulius, nors sąskaitos apmokėjimui buvo pateiktos“, – rašo daugiabučio namo V. Kudirkos 102 B atstovas G. Rinkevičius, prisimindamas, kad dar 2015 m. sausį raštu kreipėsi dėl šilumos paskirstymo, nes gyventojai buvo nutarę, kad būtų išlaikytas kuo sąžiningesnis šilumos paskirstymas pagal daliklius.
Taip pat, kaip rašo namo atstovas, į „Šakių šilumos tinklus“ buvo kreiptasi su prašymu įdiegti nuotoliniu būdu nuskaitomus skaitiklius ir juos sujungti su jau esančia sistema, nes ji tam paruošta renovacijos metu. Tuomet, kaip mano G. Rinkevičius, baigtųsi kaltinimai, kad brangsta šildymas, kažkas nedeklaruoja karšto vandens suvartojimo ir pan. Tačiau L. Kasparavičius tikina, kad pretenzijos nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja butuose įrengti karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu nuskaitymu. Tai esą gali padaryti savo lėšomis patys gyventojai.
Labai panašiai rašo ir kito toje pačioje gatvėje esančio renovuoto namo Nr. 70 atstovė M. Liukaitienė. Ji mini, kad sąskaitos nesutampa su einamojo mėnesio skaitiklių parodymais butuose.
„Metų skaitiklių „nunulinimai“ atliekami netiksliai. Internetinė sistema spalio ir lapkričio mėnesį neveikė, rodė nulius, o sąskaitas mokėjimui gavome apskaičiuotas neaišku pagal ką, nes kai sistema pradėjo veikti, visas skirtumas skaitiklių parodymuose buvo priskaičiuotas gruodžio mėnesiui“, – tikina M. Liukaitienė.
Tačiau L. Kasparavičius rašo, kad įvadinis prietaisas nebuvo sugedęs ir rodė tikslius duomenis, o suvartotas šilumos kiekis esą buvo paskirstytas kaip priklauso, o ne taip, kaip rašo M. Liukaitienė. Be to, kaip tikina „Šakių šilumos tinklų“ direktorius, šiluma paskirstoma pagal UAB „Elsis Ts“ programą, todėl ši bendrovė už tai atsakinga.
„Kodėl programa duomenis teikia butų savininkams kitokius, mums nežinoma. Čia gal geriau galėtų atsakyti UAB „Šakių komunalinis ūkis“, kurie kartu su rangovais pasirinko šią organizaciją daliklinės apskaitos sistemos įdiegimui šiame name“, – rašo L. Kasparavičius, pabrėžęs, kad dėl skirtingų duomenų į UAB „Esis Ts“ išsiųstas raštas su prašymu pasiaiškinti.
Pavyzdžiui, M. Liukaitienė rašo: „Pakeitus namo šiluminį mazgą iki šių metų vasario 13 d. UAB „Šakių šilumos tinklai“ su namo gyventojais neturi sudarę sutarties dėl jo aptarnavimo. Senąjį šilumos mazgą „Šakių šilumos tinklų“ darbuotojai išsivežė, už naująjį išmokas moka namo gyventojai, nes tai yra jų nuosavybė po namo renovacijos. <...> Jie naudojasi jiems nepriklausančiais įrenginiais. Namo gyventojai pageidauja, kad UAB „Šakių šilumos tinklai“ kuo skubiau inicijuotų teisinius veiksmus dėl šio namo šilumos punkto perdavimo gyventojų žinion įstatymų numatyta tvarka“, – rašo M. Liukaitienė.
Reaguodamas į tokį paklausimą L. Kasparavičius rašo, jog šilumos teikėjas ar karšto vandens prižiūrėtojas namo šilumos punktus prižiūri nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Apie tai, kad būtų pasirinktas kitas prižiūrėtojas, kaip rašo L. Kasparavičius, duomenų bendrovei nepateikta, o „Šakių komunalinis ūkis“, kaip daugiabučių administratorius, tokio sprendimo priėmimo irgi neinicijavo.
„Visiškai absurdiškas ir nesuprantamas klausimas dėl gyventojų lėšomis įrengto šilumos mazgo perdavimo jų savininkams. Jeigu jų lėšomis įrengtas mazgas, tai joks teisės aktas nereglamentuoja teisėtai įgyto daikto perdavimo. Nepagrįstas kaltinimas, kad mes naudojamės jų įrenginiais. Mes tik vykdome jų įrenginių priežiūrą ir teikiame nustatytą paslaugą vartotojams“, – aiškina L. Kasparavičius.
G. Rinkevičius irgi nepatenkintas dėl tvarkos, tiksliau, netvarkos šilumos mazge. Jis rašo, kad gyventojai buvo nusprendę nedidinti šildymo temperatūros nesuderinę su namo atstovu, tačiau „nuo šildymo sezono pradžios vienašališkai pakeisti šildymo sistemos temperatūriniai grafikai, kurie gana stipriai skiriasi nuo renovacijos metu nustatytų optimalių grafikų“. Dėl to, kaip tikina gyventojai, „temperatūra labai šokinėja“, išauga jos suvartojimas. L. Kasparavičius rašo: „Šie teiginiai ne tik kad neatitinka tikrovės, bet yra visiškas melas. Prieš rašydamas tokią nesąmonę rašto autorius galėjo pasitikrinti realiai esančius parametrus ir tik tuomet aiškinti apie temperatūrinių grafikų pakeitimus. Dar kartą paaiškiname, kad po renovacijos nustatyti parametrai nė vieną kartą nebuvo keisti, jie yra žymiai mažesni negu Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintuose temperatūriniuose grafikuose Šakių miesto daugiabučiams namas.“ Direktorius akcentuoja, kad name pasiektas didžiulis šilumos mažėjimas, o jei situacija pablogėjo, prašo nurodyti, nuo kada.
Tai tik keletas gyventojų teiginių ir UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktoriaus kontrargumentų. Iš esmės nė su vienu gyventojų teiginiu L. Kasparavičius nesutiko, tik teigiamai sureagavo į M. Liukaitienės prašymą, jog šiluminiame punkte bendrovės darbuotojai lankytųsi su namo atstovu G. Dubininku, turinčiu sertifikatus šilumos ūkio priežiūros vykdymui. Jis, kaip pažadėjo L.Kasparavičius, apžiūrint šilumos mazgą visad bus kviečiamas.
Kiek toks susirašinėjimas duos naudos ir prisidės prie realaus problemų sprendimo – kitas klausimas, tačiau akivaizdu, kad šilumos tiekėjas suinteresuotas parduoti daugiau šilumos, o vartotojas – taupyti ir už tai mokėti mažiau. Tik kaip susitarti?