Vėlyvą praėjusį penktadienį, kai kur ir šeštadienį dangus sužibo alyvine, rožine, žalia ir violetine spalvomis. Gyventojai danguje galėjo išvysti Šiaurės pašvaistę, kuri plika akimi buvo matoma ir mūsų rajone, o ją užfiksavę žmonės reiškiniu puolė dalintis socialiniuose tinkluose.
Spalvos danguje buvo matomos po ekstremalaus lygio geomagnetinės audros. Jungtinių Valstijų Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija paskelbė, kad tokia stipri geomagnetinė audra paskutinį kartą užfiksuota prieš daugiau kaip 20 metų.
Šiaurės pašvaistė arba aurora borealis nakties danguje pasirodo kaip ryškios virpančios šviesų uždangos. Pašvaistę sukelia Saulės įkrautos dalelės, atsitrenkusios į Žemės atmosferos dujas. Spalvos atsiranda dėl skirtingų Žemės atmosferos dujų, kurias įkrautos dalelės įelektrina. Dvi labiausiai paplitusios Žemės atmosferos dujos yra azotas ir deguonis. Deguonies atomai švyti žaliai – tokia spalva dažniausiai matoma Šiaurės pašvaistėje, o azoto atomai skleidžia violetinę, mėlyną ir rausvą spalvą.
Beje, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, jog artimiausiomis savaitėmis (labiau tikėtina birželį–liepą) Lietuvoje bus galima užfiksuoti itin retą reiškinį – sidabriškuosius debesis.
Iki galo sidabriškųjų debesų fenomenas nėra paaiškintas. Manoma, kad jų susidaryme dalyvauja ir ugnikalnių išmestos dalelės, ir antropogeninės kilmės dulkės, kurios patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Teigiama, kad vis dažnesnis jų pasirodymas susijęs ir su klimato kaita.
Alvydas iš Valenčiūnų:
