Antradienį vykusiame administracijos vadovų ir seniūnų pasitarime aptartos visiems rūpimos problemos: žvyruotų kelių laistymas, aplinkos tvarkymo darbuotojų saugumas, renovacijos aktualijos, gvildenta vėjo jėgainių parkų tema. Administracijos vadovai kai kuriems seniūnams turėjo ir priekaištų.
Pasitarimo pradžioje Slavikų seniūnas Redas Juškaitis kėlė klausimą dėl galimybės aplinkos tvarkymo darbininkus paskiepyti vakcina nuo erkinio encefalito. Seniūnas pasakojo, kad vienas žmogus jau susirgo ir net gydomas ligoninėje.
„Savo lėšomis jie nepasiskiepija, o ir atlyginimai nėra tokie dideli, kad skiepytųsi. Mano žiniomis, vienos vakcinos kaina apie 30 eurų, o reikia kelių skiepų. Galbūt galim net iš seniūnijos lėšų sumokėti už vakciną, – teiravosi seniūnas. – Suprantama, kad ne visi norės, bet pasiūlyti reikia.“
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius kėlė klausimą dėl asmens civilinės atsakomybės draudimo darbininkams, mat pasitaiko atvejų, kad pjaudami žolę trimeristai kartais išdaužo ir automobilių langus.
„Gavau signalą apie neblaivų darbininką Šakiuose. Faktas pasitvirtino. Seniūnai, turite sužiūrėti, kad bet kokį darbą dirbantys žmonės pirmiausiai būtų blaivūs“, – akcentavo administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis.
Jam užsiminus, kad vis dar kyla diskusijos dėl Lukšių, Žvirgždaičių seniūnijose planuojamų statyti vėjo jėgainių, šiuo klausimu pastabų turėjo ir vicemeras Darius Jakavičius.
„Dėl vėjo jėgainių plėtrų. Lukšių seniūnas eina kartu su tais paukščiukų gelbėtojais... Nežinau, kokia Giedrės pozicija. Jūs turit būti administracijos atstovais. Vėjo jėgainės vis tiek atneša naudą: bus mokamas infrastruktūros mokestis – už vieną megavatą tūkstantis eurų, tai Lukšiuose iš vėjo jėgainių parko susidarytų 165 tūkst. iškart, plius mokestis bendruomenei, plius nekilnojamojo turto mokestis, – kalbėjo vicemeras. – Kiek į rapsą supila chemijos, tai daugiau nuodų bitėms, negu gali pakenkti tos vėjo jėgainės. Kodėl mes tylim, kai ūžia grūdų bokštai? Biodujų jėgainių statytojai lengviau į rajoną atėjo nei vėjo jėgainių. Kalbam apie Gelgaudiškio uostą, bet jau meras gauna informaciją, kad gal jo nereikia, kad visokios mašinos važinės. Mielieji! Tie, kurie norit ramiai gyventi, eikit į vidurį miško ir gyvenkit. Bet vis tiek važinės tie, kurie mišką pjauna. Turim susivokti, kad gyvenam moderniam pasauly, o dabar vėl norim sugrįžti atgal į gamtą, kaip prie dešimt tūkstančių metų.“
Kudirkos Naumiesčio seniūnui Edvardui Belevičiui rūpėjo, o kas bus su vėjo jėgainių statiniais po trisdešimt metų, kai šios susidėvės, jeigu visas gyvenvietes apsistatysim. Jo teigimu, aplink Žvirgždaičius stovės apie 50 vėjo jėgainių. Lukšių seniūnas siūlė vėjo jėgainių statytojams nusipirkti 20 hektarų plotą atokiau nuo gyvenvietės ir „susistatyti tuos savo malūnus“.
Rajono mero Raimondo Januševičiaus akys krypo į Lukšių seniūną Vytautą Andziulevičių – šis pagaliau turi sutvarkyti Zyplių dvare esančią teritoriją, kurioje seniūnija įsikurdinusi dirbtuves.
„Arba kraustotės su visa technika į prie gaisrinės esančius garažus, ir gyvenkit jūs ten, kaip norit. Du mėnesius duodam... Negali būti tokia betvarkė, kokia dabar yra tokioje reprezentacinėje vietoje“, – rėžė meras.
Šakių seniūnas D. Jasevičius taip pat neprasprūdo pro mero akis – meras teiravosi, kodėl neveikia laikrodis miesto skvere ir ar pavyko išsiaiškinti, tai kurgi dingsta vanduo iš fontano ir upelio skvere.
„Kur dingsta vanduo iš fontano, taip niekas ir nežino. Žiemą jokių darbų nevykdėm. Pradėsim paleidinėti tiek fontaną, tiek upelį ir studijuosim. Planuojam paleisti šią savaitę“, – žadėjo seniūnas ir pridūrė, kad laikrodis nuo pirmadienio jau veikia, seniūno tvirtinimu, buvo sunku rasti ir įsigyti naujų elementų.
Su Kudirkos Naumiesčio seniūnu Edvardu Belevičiumi aptartas ir keltuvo įrengimas Kudirkos Naumiesčio seniūnijos pastate, kur ateityje įsikurs biblioteka. Savivaldybė keltuvui įrengti yra numačiusi apie 15 tūkst. eurų.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius teiravosi dėl automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimo prie daugiabučių.
„Suprantu, kad tokia galimybė atsirastų, jeigu namas eitų į renovaciją. Bet tie gyventojai labai skeptiškai žiūri į renovaciją“, – teigė seniūnas pridurdamas, kad nemažai gyvena ir nepasiturinčių žmonių, kurie neišgali prisidėti prie namo renovacijos.
Administracijos vadovai ragino seniūną kalbėtis su gyventojais, paaiškinti renovacijos privalumus, kad socialiai remtinų gyventojų dalį už namo atnaujinimą apmoka valstybė. Administracija sprendžia klausimą ir dėl Gelgaudiškio katilinės, analizuojama, kokiu kuru veiksmingiausia būtų ateityje kūrenti. Tikimasi ateityje pastatyti Šakiuose ir Gelgaudiškyje saulės elektrines.
Seniūnai vėl pageidavo susitikimo su įmone, kuri atlieka medžių šalinimo darbus, taip pat su įmone „Nuaras“, teikiančia bešeimininkių gyvūnų gaudymo, surinkimo, karantinavimo paslaugas, bei su AB „Via Lietuva“ – akis į akį pasikalbėti kelių priežiūros klausimais.
Be abejo, pasitarimo metu daug kalbėta apie kelius, seniūnai pasakojo, kad žvyrkelius greideriuoja, žvyruoja, tik turėjo pastabų žvyrkelių laistymo paslaugas teikiančiai įmonei „Ekonovus“, kad ją sunku prisikviesti. Todėl Barzdų seniūnija pati priemonių nusipirko ir žvyruotus kelius pasilaistė. Atliekų vežėjams pastabų turėjo ir Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas, kad šie su savo didele technika neprivažiuoja prie miškuose gyventojams pastatytų konteinerių, tad seniūnijai juos tenka atvežti iki šiukšliavežių.
Dalė iš Šakių:
