Rajono socialiniai būstai – be apskaitos ir kontrolės savivaldybėje

domeikiene_astaGintarė MARTINAITIENĖ

Pasirodo, savivaldybė nelabai susiskaičiuoja, kiek turi socialinių būstų ir kiek gyventojų juose gyvena. Dažnai net neaišku, iš ko reikalauti panašių duomenų ar atsakomybės, nes tai tiesiog nereglamentuota valstybės tarnautojų pareigybėse. „Kaip vaikas be galvos“, – situaciją apibūdino kontrolierė Asta Domeikienė. Kontrolės komiteto posėdyje apie socialinius būstus buvo kalbama kaip apie vieną didžiausių nelaimių ir problemų apskritai, kurios, tikėtina, tik didės.

Nuotr. Kontrolierė A. Domeikienė apie socialinių būstų situaciją savivaldybėje kalbėjo kaip apie vaiką be galvos. Funkcijos nereglamentuotos pareigybėse, tad niekas nežino, ką ir kaip turi daryti.


Būtini pakeitimai

Kontrolės komiteto pirmininkui Edmundui Rinkevičiui posėdžio metu pasiteiravus, kiek žmonių šiuo metu rajone naudojasi socialiniu būstu, kiek yra sudaryta sutarčių, kiek yra laukiančiųjų eilėje, niekas atsakyti negalėjo. Tokie duomenys, kaip buvo aiškinama, yra, tačiau posėdyje apie tai kalbėti niekas nebuvo pasiruošęs. Rajono socialinius būstus tikrinusi bei auditą atlikusi kontrolierė A. Domeikienė konstatavo, kad reikalinga pareigybių aprašymuose įvardinti ir priskirti funkcijas atsakingiems asmenims, kurie vykdo socialinio būsto skyrimą, jo priežiūrą ir kontrolę, sąrašų sudarymą, tikslinimą, nuomos sutarčių sudarymą ir pasirašymą, jų vykdymo kontrolę, socialinio būsto nuomininkų metinių pajamų ir turto tikslinimą, šeimų ir asmenų pateiktų duomenų tikrinimą bei kitą administracinę veiklą. A. Domeikienė mano, kad tiesiog būtina padaryti atitinkamus pakeitimus savivaldybės administracijos skyrių bei seniūnijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir valstybės tarnautojų, vykdančių socialinio būsto administravimą, pareigybių aprašymuose. Tuomet būtų aišku, kurio valdininko galima teirautis konkrečios, su socialiniais būstais susijusios, informacijos. Kol nėra reglamentavimo, tol nėra iš ko reikalauti ir atsakomybės ar informacijos. „Gvildename su socialiais būstais susijusius klausimus, posėdyje sėdi atstovai, vedėja, audito tarnyba, tarybos nariai. Klausimų labai daug, o atsakymų mažai“, - mintimis apie esamą situaciją dalijosi Kontrolės komiteto pirmininkas.
 
Reikia reglamentuoti

Kas trejus metus socialinių būstų gyventojai turėtų deklaruoti turtą ir pajamas. Už tai, kaip tikino Biudžeto ir turto skyriaus specialistė Sonata Gruzdaitienė, pagal aprašą atsakingi seniūnai. Tačiau čia vėl susiduriama su problema, nes ne visos seniūnijos ir ne laiku pristato šias deklaracijas. „Dalis seniūnų nepristato, dalis neišsireikalauja iš gyventojų, o aš iš seniūnų. Kartais neina susikalbėti nei gražiuoju, nei piktuoju, o sankcijų nėra“, - kalbėjo S. Gruzdaitienė. Tad ir čia tikriausiai reikia pagrūmoti pirštu ir reglamentuoti, reglamentuoti, reglamentuoti. Juk kitaip nežino, kas, ką ir kaip turi daryti. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis patikino, kad funkcijos daugeliu atvejų pavestos seniūnams, tačiau tuo pavedimu viskas ir pasibaigia. Kai kurios funkcijos turėtų būti pavestos skyrių vedėjams, kitiems specialistams, tačiau tai, kad jos pavestos, kaip rodo praktika, dar nereiškia, kad jos vykdomos.

Daugiau lėšų

„Savivaldybės socialinio būsto plėtrai ir priežiūrai seniūnijoms reikalinga skirti žymiai daugiau asignavimų, kitaip šie butai, ypač kaimiškose teritorijose, greitu laiku taps netinkami gyventi“, - audito išvadose aiškina kontrolierė. Socialinių būstų gyventojai dažniausiai patys neatlieka einamojo remonto, nesirūpina turimo turto priežiūra, yra įsiskolinusių už nuomą ir paslaugas, todėl kasmet blogėja šio turto būklė. Pasak A. Domeikienės, 2009 – 2011 metais socialinio būsto plėtrai buvo naudojami tik savivaldybės biudžeto pinigai. Už šiuos pinigus, kaip pripažino Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida, geriausiu atveju galima sutvarkyti vieną - du butus per metus. Be to, yra nemažai būstų, kuriuos jau reikia nurašyti, nes jie visiškai netinkami gyventi. Vieni iš tokių butų yra Būbleliuose, kuriuos seniūnas nusiteikęs privatizuoti. „Jei nurašai, reikia likviduoti. Pavyzdžiui, nugriauti, sutvarkyti teritoriją, su butu to nepadarysi, tad problema neišsispręs. Kitaip parašytas popieriukas nieko nepakeis“, - teigė specialistė S. Gruzdaitienė.

Iškelti – sudėtinga

Yra tokių socialinio būsto gyventojų, kurie už nuomą nemoka net po 20 metų, tad susidaro po keliasdešimt tūkstančių litų skolos. Be to, dažnai šie gyventojai nemoka ne tik už nuomą, bet ir už komunalines paslaugas. Nors sutartyje numatyta, kad už paslaugas pusė metų nemokantį gyventoją reikia iškeldinti, vėl susiduriama su aibe problemų. „Sudėtinga. Mes vieną per vargus ir per teismus iškeldinome“, - patirtimi dalijosi Kudirkos Naumiesčio seniūnas, pabrėždamas, kad dažnai šiose šeimose auga nemažai mažamečių vaikų, į kuriuos tokiu atveju reikia atsižvelgti. Tarybos narė Aurelija Maksvytienė pasakojo apie panašią patirtį, kai buvo norima iškeldinti gyventojus ir privatizuoti būstą Barzduose. Pasak politikės, buvo tampomasi metus laiko, nes riboja daugybė reikalavimų. „Nesvarbu, kad tas būstas netinkamas gyventi, žmogus aiškina, kad nori jame gyventi, nors nemoka nei mokesčių, nieko. Be jo sutikimo nieko daryti negalima. Be to, reikia parūpinti kitą būstą“, - sakė A. Maksvytienė. Kalbėdama apie įsiskolinimus, A. Domeikienė pastebėjo, kad skolų didėjimo tendencijos nėra, tačiau apskritai įsiskolinimų problema aktuali. Tiesa, kiek iš viso yra įsiskolinusiųjų ir kokia bendra skolos vertė, posėdžio metu tiksliai niekas pasakyti negalėjo. Audito atlikimo metu vienintelėje Sintatutų seniūnijoje nebuvo jokių skolų. „Nežinau kaip, bet jie šią problemą sprendžia labai gerai. Vienintelėje seniūnijoje nėra skolų. Seniūną (Kęstutis Birbilas – red.) už tai tikriausiai ir skatinti reikėtų“, - kalbėjo kontrolierė. Kitose seniūnijose kai kuriegyventojai už nuomą skolingi ir po tūkstantį ir po pusantro tūkstančio litų. Rajone 2009-2011 metais nė vieno socialinio būsto neturėjo Slavikų, Sudargo bei Žvirgždaičių seniūnijos.

Reikia tik gero

Audito metu, 2009-2011 metais, kaip pateikia kontrolierė, laukiančiųjų socialinio būsto sąraše buvo apie 240 asmenų. Specialistė pastebi, kad šie skaičiai savivaldybėje nelinkę mažėti. Tačiau, kaip buvo kalbama posėdžio metu, čia vėl susiduriama su problemomis. „Kartais nuveži asmenį parodyti būsto, o jis, net neišlipęs iš mašinos, pasako, kad toks būstas jam nereikalingas. Daugeliui laukiančiųjų reikia tik dažais kvepiančio ir sutvarkyto buto“, - teigė Šakių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Balaševičius.

Tikisi sumažinti eilę

Posėdžio metu buvo kalbama ne tik apie savivaldybės valdomo socialinio būsto galimybes bei problemas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis pristatė įstatymo projektą dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tokios iniciatyvos, kaip aiškino svečias, imamasi norint sumažinti laukiančiųjų socialinio būsto eiles. „Paskaičiuota, kad vidutiniškai socialinio būsto reikėtų laukti 30 metų. Tad tai labiau ne parama, o viltis“, - sakė A. Stapulionis. Kasmet asmenų, šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, padaugėja maždaug 2 tūkst. Norint spręsti problemą, planuojama plėsti paramos būstui formas įsigyjant ar nuomojant būstą, numatant atitinkamas kompensacijas. Laukiantieji eilėje galėtų pasirinkti, ar toliau laukti, ar nuomotis, pasinaudojant kompensacijomis. Tokiais atvejais, jis iš sąrašų jau būtų išbraukiamas. Be to, svarstoma galimybė leisti gyventojams butus privatizuoti. Dalį nuomos asmuo turėtų dengti pats, kitą - valstybė. Su nuomotoju būtų sudaroma sutartis, tikintis legalizuoti nuomos rinką. Dalyvavusieji kontrolės komiteto posėdyje buvo supažindinti ir su kitais projekto niuansais, sąlygomis bei galimybėmis, tačiau realiai nė vienas iš posėdyje dalyvavusių asmenų nebuvo linkęs pritarti tokioms įstatymo pataisoms. Daugelio nuomone, šis įstatymas bent iš dalies galėtų pasiteisinti didžiuosiuose miestuose, bet ne Šakių ar panašiuose rajonuose. Ministerijos atstovas mano, kad siūloma parama galėtų, tiksliau būtų linkę, pasinaudoti apie 70 proc. laukiančiųjų sąraše. Mūsiškiai taip nemano ir dėl anksčiau aptartų problemų. Be to, retas nuomotojas norėtų butą nuomoti socialiai remtinam asmeniui, sudaryti sutartį ir dar būti atsakingam, kad šis mokėtų mokesčius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate mintį atstatydinti sveikatos ministrą Arūną Dulkį?

klausimelis 07 19Ona iš Šakių:

Pritariu, visiškai kvailas. Man viskas nepatinka, ką jis daro, o ypač kad prievarta varė skiepytis. Pati ligoninėse dažnai nesilankau, nors sveikatos neturiu, bet neinu – kai neinu, tai sveikesnė. Turėtų būti kažkaip kitaip viskas, bet kažin ar kas keisis. 

klausimelis 07 19 2

Eugenijus iš Keturnaujienos:

O kuo jis blogas? Man jis patinka, geras žmogus. Aišku, yra problemų sveikatos apsaugos srityje, pavyzdžiui, labai didelės eilės būna, jei šeimos daktarė išėjo atostogų – kita nepriims, reikia laukti mėnesį laiko, kad vaistus išrašytų. Bet šiaip visko, kas pas mus yra, užtenka, netenka į kitus miestus važiuoti. Grįžtant prie politikos, man atrodo, kad tiesiog reiktų leisti visiems ministrams pabaigti kadenciją ir viskas.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.