Ar yra sunkių žmonių ir kaip juos atpažinti? O gal jūs pats – sunkus žmogus? Kaip spręsti krizes ir taikiai gyventi tarp aplinkinių? Tokius ir kitus bendravimo psichologijos aspektus nagrinėjo Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros doktorantė Kristina Kovalčikienė.

 

 

Anot Šakių viešojoje bibliotekoje seminarą vedusios viešnios, bendravime išlošia tas, kuris naudoja daugiau ir įvairesnių elgesio modelių, labiau prisitaiko. „Iš pradžių modelius sužinome, tada bandome taikyti. Tiesa, tai vyksta gan nerangiai. Šis procesas primena važiavimą dviračiu: pirmąkart važiuodami juo jaučiamės nedrąsiai ir net nuvažiuojame į griovį. Ilgainiui mes priprantame prie iš pradžių mums buvusių svetimų modelių, tačiau vis dar negalime jais laisvai išreikšti save. Tačiau juos kartojame, kol vieną dieną imame viską daryti automatiškai. Kompetentingas bendravime žmogus turi kurtis savo bendravimo būdų arsenalą“,- įsitikinusi K. Kovalčikienė. Pasak jos, prasta savikontrolė ir savistaba lemia tai, kad žmogus klaidžioja po savo gyvenimą ir nesupranta, kodėl jam tai pasiseka, tai ne.

„Kalbėk kalbėk, aš žinau, kaip yra“,- dažnai pagalvojame, kai asmuo, su kuriuo konfliktuojame pasakoja savo versiją. „Arba iškart pradedame šaukti atgal, nes bijome, kad pasakys kažką blogo apie mus. Būna ir taip, kad mes jau viską iš anksto „žinome“. Tai yra pačios didžiausios klausymosi klaidos. Kai žmogus linkčioja galvą, vaidina, kad klausosi, o kartais net sako „mhm“ – taip vadiname įsigilinusį į save patį „klausytoją“. Sunku ką nors paaiškinti žmonėms, kurie išgirsta tik tai, ko jiems reikia, arba visą pašnekovo kalbą regi tik baltą arba juodą. Nekalbant jau apie emocinguosius klausytojus, kurie neadekvačiai reaguoja: dūsauja, verkia, šaukia“,- blogiausių klausytojų tipus vardijo K. Kovalčikienė.

Pasirodo, net ir paguodos žodis gali suveikti priešingai. Kai pasiguodusiam žmogui sakoma „neimk į širdį“, „viskas praeis“, „tai ne taip ir blogai“ – yra didelė klaida. „Žmogui, kuris išliejo širdį, jo rūpesčiai neatrodo tokie jau nereikšmingi, o tokios frazės juos sumenkina. Geriau yra tiesiog pritarti ir padrąsinti“,- įsitikinusi K. Kovalčikienė.

„Be vaidybos, be išankstinio nusistatymo, natūraliai, nepertraukiant, girdint viską – taip reikėtų klausytis“,- teigė K. Kovalčikienė.

„Ar aš iš tiesų esu toks, koks sau atrodau? Ar yra sunkių žmonių? Taip, deja, yra keli žmonių tipai, su kuriais praktiškai neįmanoma susitarti. Juos visus sieja tai, kad su jais yra sunku išbūti tiek darbe, tiek šeimoje. Pirmas sunkaus žmogaus tipas - tai visažinis, kuris dažniausiai dirba bendrovėje tikrai ilgą laiką, turi didelį vadovo pasitikėjimą, sukaupęs patirtį ir niekada neprisipažins, kad gali būti neteisus. Jis visiems bet kokia kaina primes savo nuomonę ir norės, kad kiti elgtųsi taip, kaip jam atrodo teisinga. Pabandęs jam nepaklusti – nieko nelaimės. Šis žmogus gerai jausis tik tada, jei bus giriamos jo žinios, bus klausiama jo patarimo. Kitas sunkių žmonių tipas – meilikautojas. Jis, kaip pasakoje apie Sigutę, tave meiliai kvies pas save, kai tuo tarpu po jūsų kojomis mirgės iškasta karštų žarijų pripilta duobė. Meilikautojai dažnai turi taip pat nemažą įtaką. Jei jūsų komandoje yra meilikautojas, pabandykite paglostyti jo savimeilę, nes šis, kaip ir kiti sunkių žmonių tipai, paprastai kenčia nuo paslėptos menkos savivertės. Yra ir dar vienas sunkių žmonių tipas – nelaimingasis. Jį viskas liūdina, jam visur nesiseka, jis nuolat skundžiasi ir dejuoja dėl šeimos, valdžios, pinigų, sveikatos“,- pasakojo K. Kovalčikienė. Anot jos, sunkius žmones sieja tai, kad konfliktuose juos nugalėti praktiškai neįmanoma, todėl geriau stengtis juos apeiti, tuo labiau, kad dažniausiai jie turi nemažą įtaką ir įmonės vadovams.

„Kartais sunkiose situacijose galima panaudoti slydimo dėsnį. Kai mašina slysta, mes sukame vairą į slydimo pusę. Konflikto metu, matydami, kad esate puolami, galite bandyti nesipriešinti ir prisiimti kaltę. Tai sunku, bet kartais veikia. Pavyzdžiui, sustabdo mus policininkas už greičio viršijimą. Jei pradėsime teisintis ir aiškinti, kad važiavome ne taip jau greitai ir nors čia stovi gyvenvietės ženklas, šioje vietoje nėra nei vieno namo, tik avys ganosi, tai nepadės. Galite sakyti, kad jau buvote bestabdąs, bet ir tai nepadės. Manau, kad racionaliausia draugiškai pripažinti savo klaidą. Jei ne išvengsite baudos, tai bent jau nesumokėsite jos didesnės. Taip pat yra ir kitur. Nebijokime pripažinti klydę, tai gali padėti labiau, nei tuščiai gintis“,- teigė K. Kovalčikienė. Vis tik ji pripažino, kad tai labai sunku, nes žmogui labiausiai rūpi likti teigiamu savo paties akyse.

K. Kovalčikienė teigė, kad viena didžiausių konfliktų priežasčių yra tai, kad mes vis dėlto neteisingai suvokiame kitą žmogų. „Reikalingas nuolatinis kito asmens suvokimo pasitikslinimas. Paprastai būna taip, kad draugo klausiame: „Kodėl tu pyksti?“ O šis atšauna: „Iš kur ištraukei, kad aš supykęs???“ Pavyzdžiui, draugiška kolegė staiga su jumis pradėjo nesisveikinti. Kodėl? Pirmiausiai jums derėtų pasitikslinti, ar ji tikrai pyksta ant jūsų, o gal turi asmeninių problemų“,- mano lektorė.

Tačiau kaip paklausti nemalonių dalykų, kad ant mūsų nesupyktų ir nepradėtų keršyti? Visi bijo būti ne taip suprasti. Pasirodo, pirmiausiai pašnekovas turėtų pradėti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, užuot kaltinęs kitą. Galima sakyti: „Aš jaučiuosi sutrikęs, nes tu su manimi nesisveikini, man nemalonu, galbūt tu ant manęs už kažką supykai?“ Tokiu atveju pašnekovas mažiau norės gintis, nei sakant tiesiog: „Tu ant manęs pyksti“,- teigė K. Kovalčikienė. Anot jos kalbėti „aš“ kalba yra nelengva, tai dirbtinė kalba, kurios reikia išmokti.

Kalbant apie santykius, nemažiau svarbu mokėti perkelti juos į kitą lygmenį. „Žmona priekaištaudama vyrui, kad jis per ilgai žiūri televizorių, turi galvoje, kad jis skiria jai mažai dėmesio. Gal nuo to ir vertėtų pradėti? Nes kalba apie televizoriaus žiūrėjimą šiuo atveju gali tik pagilinti konfliktą: vyras taip ir nesupras, kas už šios replikos glūdi“,- teigė K. Kovalčikienė.

Santykių aiškinimasis būna teigiamas tik tada, kai norima išsiaiškinti ir abi pusės klauso viena kitos. Visais kitais atvejais santykių aiškinimasis yra beprasmis.