Pirmąkart savo jėgas varžybose išmėginusi šakietė, dviejų vaikų mama Justė Šilingė pasirodė išties puikiai – Naujokių kategorijoje ji iškovojo pirmą, Veteranių kūno fitnese – antrą, o Atviroje kūno fitneso kategorijoje – trečią vietas. vs-foto.lt nuotr.
Neseniai Vilniuje vykusiame atvirame kultūrizmo ir fitneso turnyre jėgas išbandė ir šakietė Justė Šilingė. Moteris ne tik išpildė 20 metų puoselėtą svajonę, bet Naujokių kategorijoje iškovojo pirmą vietą, o dar dvi prizines vietas pelnė kitose kategorijose. Anot pašnekovės, dar iki lipant į sceną sau ji jau buvo nugalėtoja, o pelnytos pergalės tik dar labiau pažadino didžiulį norą siekti savo tikslų ir svajonių.
Sportas, sveikas bei aktyvus gyvenimo būdas J. Šilingei niekada nebuvo svetimas, moteris išbandžiusi ir vegetarizmą, žaliavalgystę, tad tai, jog norint užsiimti fitnesu reikėtų valgyti mėsą, gerti papildus, pripažįsta ji, tarpusavy kirtosi. Tačiau, kaip sakoma, nuo savęs nepabėgsi. Ji atskleidžia, kad užlipti į sceną buvo jos bemaž 20 metų svajonė, nes nuotraukos ant sienų su sportininkais, treniruokliai šį norą joje pažadino dar tuomet, kai ji, dar moksleivė, kartkartėmis su klasioke nueidavo išplauti „Fortūnos“ sporto klubą.
„Bet atrodė, kad tai tikrai ne man, aš taip negalėčiau“, – sako ji ir net dabar, pelniusi pripažinimą ir iškovojusi Naujokių fitneso kategorijoje pirmą, Veteranių kūno fitnese – antrą, o Atviroje kūno fitneso kategorijoje – trečią vietas, tvirtina, kad tai darė ne dėl medalių, o dėl savęs ir neatsidžiaugia gimusia naująja savimi.
„Aš medalį sau jau buvau užsidėjusi gal tris savaites prieš varžybas, nes pati sau esu laimėtoja. Į varžybas važiavau kaip į šventę ir visai nestresavau“, – sako moteris ir pripažįsta turėjusi tikslą 35-mečio proga nedaryti baliaus, o užlipti ant scenos geriausia forma, kokia tik gali, be to, jau senokai ant veidrodžio buvo užsirašiusi tikslus ir mintijo, kad Naujokių kategorijoje nori pelnyti pirmą vietą, o Veteranių ir Atviroje kategorijose – prizines, tad juokiasi – visa tai išpildžiusi su kaupu.
„Neturiu planų tapti sportininke, nenoriu varžytis su kitais, man labiau patinka varžytis su savimi, bet nesakau ir ne, galbūt kartkartėmis pasitikrinsiu, kaip progresuoju“, – į klausimą apie ateities planus atsako pašnekovė ir priduria, kad tikslas, kurį ji pasiekė, kaip atrodė ant scenos – tai ne tik jos, bet ir trenerio Ovidijaus Ringio, šeimos nuopelnas.
Visgi kovos su savimi, silpnumo akimirkų rengiantis varžyboms būta. Beje, visas pasiruošimas ir transformacija truko metus. Tačiau, kaip sako J. Šilingė, svarbu žinoti ir sau atsakyti, kodėl tai darai, o kai tai žinai, kelias tikslo link, darbas su savimi nėra toks sunkus. Padėjo jai ir anksčiau įgytos žinios, meditacija, o svajonės įgyvendinimas joje pažadino žinių alkį, norą tobulėti, tad jau nuo lapkričio visuomenės sveikatos specialiste dirbanti moteris (dabar yra motinystės atostogose) krims naujus su sveikatingumu susijusius mokslus. Mat kad ir kur gyvenimas ją nuvestų, visgi būtent sveikata, sveikatingumas jai pirmoje vietoje.
Pasirodo, net po varžybų, kai sportininkai jau gali sau leisti net spurgą sukirsti, Justei nebuvo nesuvaldomo noro griebtis saldumynų ar pulti valgyti viską iš eilės. Priešingai – vos praėjus porai dienų moteris jau norėjo grįžti į buvusį ritmą.
J. Šilingė pripažįsta, kad šioje transformacijos kelionėje jautė didžiulį šeimos palaikymą, o jos nenuskriausti stengėsi apgalvotai susidėliojusi dienotvarkę ir šeimai skirdama kokybišką laiką. Be to, pasiruošimas ir dalyvavimas varžybose jai davė neįkainojamos patirties, o kalbant apie maistą – ji net tapo atlaidesnė savo atžaloms, mat anksčiau gana griežtai ribodavo cukrų, angliavandenius.
„Pastabėdavau, kad kitur nuvažiavus vaikai nenueidavo nuo stalo, tad supratau, ką dariau blogai, pakeičiau šiek tiek mąstymą. Svarbu žinoti, kaip angliavandenius, net greituosius vartoti“, – sako pašnekovė ir priduria, kad apskritai prieš pradedant dirbti su treneriu reikėjo nusinulinti ir klausyti jo patarimų, vadovautis sudaryta programa, planu, o ne savo anksčiau susiformuota nuomone, įgyta patirtimi.
Visgi dabar ji jaučiasi išties laiminga, pilna ir iš buities tarsi išėjusį į būtį, tad kas žino, kokių tikslų ateityje moteris sau dar išsikels.
„Kas žino, gal keturiasdešimtmečiui kokį maratoną bėgsiu“, – šypsosi pozityvumu trykštanti J. Šilingė, gyvenimą norinti semti pilnomis rieškučiomis.
Pasirodo, net po varžybų, kai sportininkai jau gali sau leisti net spurgą sukirsti, Justei nebuvo nesuvaldomo noro griebtis saldumynų ar pulti valgyti viską iš eilės. Priešingai – vos praėjus porai dienų moteris jau norėjo grįžti į buvusį ritmą.
J. Šilingė pripažįsta, kad šioje transformacijos kelionėje jautė didžiulį šeimos palaikymą, o jos nenuskriausti stengėsi apgalvotai susidėliojusi dienotvarkę ir šeimai skirdama kokybišką laiką. Be to, pasiruošimas ir dalyvavimas varžybose jai davė neįkainojamos patirties, o kalbant apie maistą – ji net tapo atlaidesnė savo atžaloms, mat anksčiau gana griežtai ribodavo cukrų, angliavandenius.
„Pastabėdavau, kad kitur nuvažiavus vaikai nenueidavo nuo stalo, tad supratau, ką dariau blogai, pakeičiau šiek tiek mąstymą. Svarbu žinoti, kaip angliavandenius, net greituosius vartoti“, – sako pašnekovė ir priduria, kad apskritai prieš pradedant dirbti su treneriu reikėjo nusinulinti ir klausyti jo patarimų, vadovautis sudaryta programa, planu, o ne savo anksčiau susiformuota nuomone, įgyta patirtimi.
Visgi dabar ji jaučiasi išties laiminga, pilna ir iš buities tarsi išėjusį į būtį, tad kas žino, kokių tikslų ateityje moteris sau dar išsikels.
„Kas žino, gal keturiasdešimtmečiui kokį maratoną bėgsiu“, – šypsosi pozityvumu trykštanti J. Šilingė, gyvenimą norinti semti pilnomis rieškučiomis.
Ona iš Patamošupių:
