Slavikų seniūnijoje, pamiškėje įsikūrusioje Vaitonių sodyboje, kiekvieną atvykėlį pasitinka aštuoniese: keturi kurtsharai, vokiečių aviganis, Labradoro retriveris, prancūzų buldogas ir biglis. Tai šios sodybos šeimininkės Redos Vaitonienės ir jos vaikų Mildos ir Mindaugo augintiniai, apie kuriuos ir papasakosime.

R. Vaitonienė nuo vaikystės mylėjo šunis: jeigu atbėgdavo iš kaimo koks šunelis, tai jį priglausdavo ir juo rūpindavosi, vėliau kaimo žmonės nešdavo savo augintinius jai. Taip atsitiko ir prieš 11 metų: žmonės atidavė prancūzų buldogą, kurį Vaitoniai pavadino Bartu – jis yra sodybos senbuvis. Prieš ketverius metus Vaitoniai nusprendė, kad norėtų auginti kurtsharus (medžioklinius šunis) ir nusipirko dvi kalytes, kurias pavadino Lora ir Aira. Lora jau susilaukė dešimties palikuonių, du jų liko pas Vaitonius: kurtsharu Džiugu rūpinasi dukra Milda, o Dodžu sūnus Mindaugas.

Labradorė Ronė pas Vaitonius atkeliavo prieš penkis mėnesius, ji nuolatinė šunų parodų dalyvė. Šunelis Maira (biglis), pasak šeimininkės, labai draugiškas. Naujausias keturkojis sodyboje – prieš du mėnesius įsigytas vokiečių aviganis Džija.

Gyvenimas su keletu šunų

R. Vaitonienė pripažįsta, kad šunų auginimas ir veisimas nėra paprastas darbas: reikia laiko, kantrybės, be abejo, ir žinių. Įdomu, kaip augintiniams pavyksta bendrauti tarpusavyje, nes jie daug laiko praleidžia kartu ir dažnai būna palaidi.

„Kurtsharė Lora visada sustabdo bręstančius konfliktus, daro kieme tvarką. Visi šunys gerai sutaria su besiganančiais aplink sodybą gyvuliais, o kurtsharai dar ir prižiūri auginamus paukščius: jeigu kuris ištrūko, tai garsiai lodami mums apie tai praneša, o patys paukštį tik prispaudžia ir laiko, kol ateisiu. Beje, visi laukiniai žvėrys mūsų sodybą iš tolo aplenkia“, – pasakoja R. Vaitonienė. Pasak jos, bendrauti su skirtingų veislių šunimis, juos tiesiog suvaldyti padeda nuolatinis jų mokymas. Augintiniai mokomi pagrindinių paklusnumo komandų, greitai reaguoti į savo vardą ir, aišku, gerų manierų – nepulti ant žmonių ar nelipti į šeimininko lovą.

„Jie tikrai kartais konkuruoja dėl mūsų dėmesio ar mėgstamo žaislo, bet stengiamės to dėmesio skirti visiems po lygiai. Gražu žiūrėti, kai visi išsirikiavę septintą valandą ryto laukia, kada juos dukra Milda pasikvies kartu palakstyti miško keliais, o sugrįžę visi sušoka maudytis į tvenkinį. Jie tiesiog yra mūsų šeimos nariai“, – džiaugiasi R. Vaitonienė.  Išsiruošus šeimos nariams į medžioklę, juos lydi ir šunys, pastarieji ieško sužeistų žvėrių.

Šunų pasiekimai džiugina šeimininkus

Vaitoniai džiaugiasi savo augintinių pasiekimais parodose ir lauko bandymuose. Apie tai byloja sodyboje įrengtas nedidelis kambarėlis, kuriame stovi apie 20 taurių, sukabinti medaliai bei diplomai. Kurtsharų Loros ir Airos bei vokiečių aviganio Džijos ugdomos medžioklines savybes: jie seka kraujo pėdsaku, dalyvauja lauko bandymuose su šernu, usūriniu šunimi ir yra pasiekę aukštų įvertinimų. Kurtsharai Lora ir Aira yra Lietuvos čempionės, Lora praeitais metais išrinkta Šakių kinologų klubo gražiausiu šunimi.

Meilė šunims tęsiasi

Praeitais metais įsteigtas veislynas „Medeinos giraitė“ šiandien jau plečiasi. R. Vaitonienė pripažįsta, kad tobulėti yra kur: ji gilinasi į šunų veisimą, seka veislių naujienas. Šiuo metu nori baigti statyti šunų voljerus ir užsiimti veisimu.

„Ir toliau noriu visą save atiduoti augintiniams, o svarbiausia, kad mūsų darbo vaisius, t. y. šuniukas, atsidurtų gerose rankose, todėl  iš pradžių bendraujam su jo naujaisiais šeimininkais“, – sako R. Vaitonienė.

Išvažiuojant iš sodybos keturkojai jau išlydi draugišku žvilgsniu. Jų šeimininkė teigia – šunys veikia kaip antidepresantas.