191 parašas. Tiek jų surinkta po prieštaravimu, kuriame savo poziciją išdėstė vėjo jėgainių parko statyboms nepritariantys Žvirgždaičių gyventojai. Tačiau tai nėra vienintelė, nors ir gausiai atstovaujama bendruomenės nuomonė. Kita gyventojų dalis vienareikšmiškai pasisako už statybas, jų įsitikinimu, protestuotojų argumentai veidmainiški. Į tą pačią pusę linksta ir tarpininko vaidmens šioje istorijoje ėmęsis vicemeras Egidijus Peleckis. Jis įžvelgia, kad žvirgždaitiškius priešina dvi senos kaip pasaulis aistros – pavydas ir pinigai.
Akis atvėrė pašto dėžutėse rasti laiškai
Informacija apie vėjo jėgainių statybas Žvirgždaičius pasiekė pačioje praėjusių metų pabaigoje, kai savivaldybės svetainėje pasirodė pranešimas apie UAB „Sūduvos vėjas“ planuojamo vėjo elektrinių parko Šakių ir Vilkaviškio rajonų Sintautų, Žvirgždaičių bei Klausučių seniūnijų teritorijose statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo pradžią.
Tuomet ši naujiena nesukėlė jokio ažiotažo. Ji sprogo po poros mėnesių, kai į gyventojų pašto dėžutes ėmė kristi laiškai, adresuoti asmeniškai sklypų savininkams. Paaiškėjo, kad ne tik tuose sklypuose, kuriuose numatoma statyti jėgaines, bet ir su jais besiribojančiuose atsiranda tam tikrų suvaržymų. Pavyzdžiui, apribojama naujų sodo namų, gyvenamoji, turistinė, švietimo bei kitokios paskirties statyba, teritorijų rekreacijai planavimas ir panašiai.
Žmonės tai priėmė kaip jų laisvo pasirinkimo suvaržymą, asmens nuosavybės teisės, kurią gina ir Konstitucija, ribojimą. Rašte, adresuotame rajono valdžios atstovams, Šakių rajonui atstovaujantiems Seimo nariams, projekto vystytojams, tai nurodoma kaip pagrindinis prieštaravimo dėl jėgainių ir jas lydinčios infrastruktūros statybų motyvas. Priduriami ir kiti – chroniškos nemigos, nuolatinio zvimbesio ausyse, psichologinės alergijos jėgainių vaizdui bei garsui, akcentuojant, kad ši informacija prieinama viešojoje erdvėje.
Balandžio 9 d. išsiųsto rašto priedas – aštuoni lapai gyventojų parašų. Iš viso – 191.
Žmonėms trūksta informacijos
Tačiau ir išsiuntus raštą gyventojų emocijos nenuslopo. Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė pripažįsta, kad vėjo jėgainės jas kursto ir toliau.
„Yra dvi nuomonės. Vieniems blogai, nes bus apribojimai, kitiems gerai – jie džiaugiasi į kaimelį ateisiančiomis investicijomis. Labai norėčiau, kad įvyktų susitikimas su gyventojais ir būtų išsklaidytos visos neigiamos žinios. Dabar žmonės tekalba, kaip viskas bus blogai, kaip tos jėgainės mus paveiks. Reikėtų daugiau akcentuoti teigiamą pusę, kalbėti apie bendruomenę pasieksiančią naudą“, – svarsto G. Snudaitienė, kol kas neturinti žinių, ar rajono valdžia planuoja tokį susitikimą.
Išsamesnė informacija padėtų apsispręsti ir jai pačiai. Kol kas seniūnė laikosi neutralios pozicijos, tačiau girdi sklandančius gandus dėl padarinių sveikatai. Prieš kelerius metus šešios vėjo jėgainės čia jau atsirado, bet jai neteko girdėti, kad aplinkiniai gyventojai skųstųsi neigiamu poveikiu.
„Šios bus aukštesnės, galingesnės, be to, jų numatoma kur kas daugiau – žemėlapyje sužymėti 47 taškai. Tad pagrindo nerimauti yra“, – pripažįsta seniūnė, tikinti, kad kompetentinga informacija tą nerimą išsklaidys.
Džiaugiasi, kad bendruomenė praturtės
„Aš – už, ir netgi labai“, – savo poziciją išsako Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Darius Stonkus, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į bendruomenę pasieksiančią finansinę naudą, kuri yra užtikrinama teisės aktais.
Vėjo jėgaines turinčios savivaldybės kasmet į savo biudžetus surenka beveik milijoną eurų įvairių mokesčių nuo kiekvieno vėjo elektrinių parko atskirai. Šįmet finansinės naudos paketą papildė dar viena paskata – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta gamybos įmoka, kuri nuo kiekvienos elektrinės instaliuotos galios yra skiriama vietos gyventojams ir bendruomenei. Vystytojų skaičiavimu, vienos jėgainės gamybos įmoka turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių eurų per metus. Prieštarautojų argumentai jam atrodo laužti iš piršto. Tarkim, bus apribotas turizmas, viešbučių, kultūros paskirties pastatų statyba.
„Kaip galima apriboti tai, ko nėra?“ – ironizuoja D. Stonkus.
Mojavimas žala sveikatai, neigiamu poveikiu psichikai ūkininkui taip pat atrodo nerimti. Taip, vėjo jėgainės skleidžia triukšmą, jis pats girdi jį savo valdose. Tačiau yra teisės aktai, griežtai jį reglamentuojantys. 2022 m. Seime priimtame vadinamajame Proveržio pakete, kurio tikslas – skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, sudėta dar daugiau saugiklių gyventojams nei prieš tai buvusiame įstatyme. Žaliosios energetikos vystytojai privalo gauti keliolikos institucijų leidimus ir savo planus derinti su visuomene bei vietos politikos poreikiais.
„Ar kam trukdo elektrinės, kurios jau stovi tiek Šakių, tiek Vilkaviškio rajone? Girdėjau, esą kažkam suprastėjo telefono ryšys ar televizorius sugedo, bet tai viso labo gandai. Gyvenu Žvirgždaičiuose ir tikrai nesiruošiu niekur keltis vien dėl to, kad netoliese iškils vėjo jėgainių parkas. Žemėlapyje jos numatytos gana dideliu atstumu nuo gyvenviečių. Galbūt dėl šventos ramybės vieną kitą galima būtų dar pastūmėti ar visai panaikinti, nors jokios realios grėsmės dėl to nematau“, – tikina ūkininkas.
Paklaustas, kokiomis nuotaikomis dabar gyvena bendruomenė, Darius tikina, kad Žvirgždaičiuose gana ramu. Nors po prieštaravimu surinkta beveik du šimtai parašų, jis neabejoja, kad šis skaičius neatspindi realios situacijos.
„Tikrai yra žmonių, kurie dėl kažko nuogąstauja ir tvarkingai tą raštą pasirašė. Bet didžioji dalis – suklaidinti, įtikėję kažkokiais mistiniais dalykais. Net neabejoju, kad didžioji mūsų bendruomenės dalis pasisako už vėjo jėgaines, girdžiu tą bendraudamas su žmonėmis. O visa ta iniciatyva kyla iš vieno žmogaus, kai pagrindine problema tampa paprasčiausias pavydas“, – apgailestauja D. Stonkus.
„Nelieskit mūsų nuosavybės“
Gyventojų parašus rinkusi ūkininkė Anelė Kantautienė sako, kad šios iniciatyvos ėmėsi iš nevilties.
„Visiems skauda, bet niekas nieko nedaro. Teko imtis pačiai. Dėl ko skauda? Labiausiai – kad jėgainės bus statomos vienuose sklypuose ir jų savininkai gaus iš to naudos, bet apribojimai dedami mums, gretimų sklypų savininkams. Negalėsime vykdyti jokios kitos veiklos, tik sėti, arti. Jei kitąmet norėčiau savo laukuose sodinti sodą, to daryti negalėčiau. Jie nori statyti, o riboja mane? Nelieskit mano nuosavybės, traukit tas elektrines į savo laukų vidurį“, – piktinasi ūkininkė, teigianti, kad tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas privačios nuosavybės neliečiamumas.
A. Kantautienė teigia parašus rinkusi dvi savaites. Prieštaravimą pasirašė sklypų savininkai, kurie buvo informuoti apie apribojimus, didžioji dauguma jų – seniūnijos gyventojai.
Ūkininkė šią situaciją vadina nelygių jėgų kova ir nepuoselėja vilties, kad šis raštas ką nors pakeis. Esą ir Šakiuose lankantis Prezidentui, ir susitikimuose su vietos valdžia keliant šį klausimą būdavo vienas atsakymas: nepatinka – eikit į teismą.
„Paprastam kaimo žmogui nėra kur kreiptis užtarimo. Užsukta galinga mašina, priimti verslui palankūs įstatymai – prieš juos nepašokinėsi. Vakar girdėjau per televiziją, kad ir Raseiniuose, Jurbarke, Kelmėje kyla tie parkai, nors žmonės priešinosi. Per visą Lietuvą eina ta banga. Mes jau gavome atsakymą iš administracijos direktoriaus, rašoma, kad viskas bus pagal įstatymą. Vadinasi, niekas nė nesiruošia į mus atsižvelgti“, – skėsčioja rankomis A. Kantautienė.
Savivaldybė imasi arbitro vaidmens
Žvirgždaičiuose kilusius nesutarimus narpliojantis vicemeras Egidijus Peleckis tiesiai šviesiai nusako jų esmę: iš vienų žemę išsinuomojo, iš kitų – ne.
„Jėgainė generuoja didelius pinigus. Nuomos mokestį gaunantis sklypo savininkas, be abejo, bus patenkintas, turėdamas tokį verslą. O aplink esančių sklypų savininkai pyksta dėl jiems įvedamų apribojimų, bet kažkodėl nenori girdėti apie jų laukiančią naudą“, – stebisi E. Peleckis.
Jis primena, kad Vyriausybė yra numačiusi kompensacijas bendruomenėms, esančioms 15 kilometrų spinduliu nuo jėgainės, bei gyventojams, kurie savo gyvenamąją vietą deklaruoja penkių kilometrų spinduliu. Nauda juos pasieks ir per savivaldybės biudžetą papildysiančias lėšas: jėgainių mokamus infrastruktūros bei pelno mokesčius. Skirstant šiuos pinigus, prioritetinėmis taps tos seniūnijos, kurių teritorijoje tos jėgainės veikia.
Kai kuriose šalies savivaldybėse vietos valdžia stoja į žaliosios energetikos plėtra nepatenkintų gyventojų pusę. Neseniai tokia situacija susiklostė Raseiniuose – meras, administracijos direktorius viešai ragino žmones ginti savo teises, atstovavo jų pozicijai susitikimuose su vystytojais.
Šakių rajono savivaldybė tokių žingsnių imtis neketina. Vicemeras sako nematantis nė vieno argumento prieštarauti ir trukdyti privačiam verslui.
„Būtų tas pats, jei kažkas man trukdytų auginti bulves, nes į gretimą sklypą ateis koloradas. Ir žydintis rapsas daug kam gali nepatikti, nes jis ir dulka, ir kvepia. Yra dalykų, kurie yra neišvengiami, ir galbūt reikėtų paieškoti gerųjų pusių – ką mes iš to galime gauti, o ne aklai priešintis. Savivaldybė yra pasiruošusi būti sutaikančiu ir tą teigiamą informaciją ištransliuojančiu arbitru“, – tikina E. Peleckis.
Darius iš Lukšių:
