Renginio vedėja Violeta Simonavičienė negailėjo gražių žodžių Šakių gitaristų klubo vadovui A. Danieliui. „Jis per penkiolika metų mus supažindino ir padarė draugais. Kai kuriuos mes matom tik per šitą renginį“,– kalbėjo ji, džiaugdamasi gitaristų draugyste. Šeimyniška muzikantų bendruomenė nepraleido progos pasveikinti klubo vadovą jubiliejaus proga – šiais metais jį atšventė ne tik festivalis. Penkiasdešimtmetį neseniai paminėjęs A. Danielius visus penkiolika metų nenuilsdamas rūpinasi, kad renginys vyktų sklandžiai ir atlikėjai bei klausytojai juo nenusiviltų. „Vienas pats tempia viską“, – sakė V. Simonavičienė.
Nors A. Danieliaus indėlis yra nenuginčijamas, šventės organizavimas nėra vieno žmogaus darbas. Gavęs progą, jis padėkojo penktadienio vakare „Bičnamyje“ susirinkusiems muzikos mylėtojams ir draugams bei rėmėjams, kurie kiekvienais metais prisideda prie gražios šventės kūrimo. Nuolatiniai festivalio dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanomis, jiems nepagailėta nuoširdžių padėkos žodžių. Nors rajone vyksta daug ir įvairių renginių, kurie pritraukia nemažus būrius žiūrovų, bet klausytojų nestinga ir gitaristų festivalyje. Kaip teigė A. Danielius, šįmet jų buvo ko gero daugiausiai per visą festivalio istoriją.
Senbuviai ir naujokai
Penkioliktajame respublikiniame gitaristų festivalyje „Bičnamyje“ geriausius savo kūrinius atliko tiek festivalio senbuviai, tiek neseniai gitara groti išmokę jaunuoliai. Kai kurie iš jų dainas sukūrė patys, kiti prisipažino įkvėpimo sėmęsi iš poezijos. Tačiau iškalbingesnė už atlikėjų prisistatymą yra pati jų muzika. Lyriškos dainos ir gitaros garsai kamerinėje aplinkoje skambėjo nuoširdžiai ir šiltai. Norintys prisiminti skambėjusias dainas ar išgirsti jas, jei į gitaristų festivalį atvykti neišėjo, gali tai nesunkiai padaryti, – specialiai šiam renginiui išleistas albumas „Dar turime parako“, kuriame įrašyta dvidešimt naujų dainų. Tai jau ketvirtas Šakių gitaristų klubo albumas. Jo išleidimą, kaip ir patį festivalį, pavyko finansuoti iš dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio, kurį skiria klubo rėmėjai.
Šakių gitaristų klubas savo veiklą pradėjo 2000 metais. Nuo tada klubas sukūrė savo himną, vėliavą, o kasmetį susitikimą-koncertą įamžina specialiai tai progai pagamintas prizas. Dalyviai, kurie jau ne pirmus metus groja festivalyje yra sukaupę nemenką kolekciją. Be to, klubas turi du garbės narius. „Ne dėl to, kad žmonės užima aukštas pareigas, o dėl to, kad jų širdyse yra muzika. Jie groja, dainuoja ir nesvarbu, kur būtų, visada padeda ir atsiliepia į prašymus bei kvietimus“,– sakė V. Simonavičienė. Tai – Saulius Lapėnas ir Mindaugas Bastys.
Auga pamaina
Gavęs progą, M. Bastys pasveikino klubą su gražiu jubiliejumi. Šia proga į šventę su juo atvyko geras bičiulis gitaristas Simas Babravičius, kuris kėlė žmones atkuriant nepriklausomybę, o jo muzika iki šiol yra jaudinanti ir suburianti žmones. „Muzika mus kažkur nuneša, padeda svajoti ir galvoti apie ateitį. Linkiu visiems tai ir daryti – veskite mus į svajones“,– kalbėjo M. Bastys.– „Pradžia yra graži ir neabejoju, jog šventė vyks ir toliau.“ Vis dėlto A. Danielius sakė turėjęs įvairių minčių dėl reginio tąsos. „Jei sveikata leis, organizuosiu, kol kojas užversiu“,– žadėjo jis.
„Manau, kad kiekvienas suėjimas ar klubas turi ateitį, kai yra pamaina. Kai buvo sukurtas klubas, dvi dabartinės mūsų klubo narės buvo vos dvejų trejų metų. Ar mes senstam ar vaikai per greitai auga?“– su šypsena kalbėjo V. Simonavičienė. Jauniausi festivalio dalyviai – A. Danieliaus mokiniai. Jis ne tik duoda pagrindus mokiniams, bet ir įkvėpia juos mylėti gitarą bei dainą. Tokiu pat entuziazmu A. Danieliui pavyko užkrėsti ir šakiečius, kurie jau penkiolika metų nepraleidžia svarbiausio gitaristų renginio. Kol yra norinčių groti ir klausytis gitara atliekamos muzikos, festivalis dar turi parako.