Sekmadienio popietę Kidulių dvaro salėje įvyko dar vienas projekto „Sėkmės istorijos“ susitikimas. Šį kartą į svečius atvyko Anatolijus Čiupkovas, nusipelnęs Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ žaidėjas.

 

 

Praeityje garsus krepšininkas, o dabar - Lietuvos krepšinio veteranų lygos viceprezidentas sakė, kad iki šiol didelę jo gyvenimo dalį užima krepšinis, bet ne tik jis. Vos pristatytas svečias pareiškė, kad kalbėtis gali ir nori apie viską: politiką, verslą, gyvenimą...

Noriai kalbėdamas apie savo karjerą A. Čiupkovas pradėjo tuo, kad sportavo nuo vaikystės. Svečias garsiai svarstė gal  būtent žiemą žaidimas lauke jį užgrūdino. Jis prisipažino, kad į „Žalgirį“ buvo pakviestas dėl puikios fizinės formos. A. Čiupkovas neslėpė, jog baiminosi dėl savo ateities krepšinyje, todėl sustabdęs krepšininko karjerą, baigė mokslus. Tapęs inžinieriumi, kaip pats sakė, daug metų praleido gamyboje. Tačiau ir tuo metu neapleido krepšinio, žaidė studentų lygoje, o vėliau vėl buvo pakviestas į „Žalgirį“.

 „Esu Lietuvos žmogus. Noriu, kad visi gražiau, geriau gyventume,“ – nuoširdžiai sakė A. Čiupkovas pridurdamas, kad ir Škotijoje mokslus kremtančiam anūkui liepia grįžti į Tėvynę, nes taip reikia. Jis tiki lietuvių talentingumu, dvasingumu.

Publikos paklaustas apie teisėjų objektyvumą sporte, svečias liūdnai patvirtino, kad yra tekę „žaisti ir prieš komandą, ir prieš teisėjus“. A. Čiupkovo teigimu, kad ir koks aukštas krepšinio lygis Lietuvoje, teisėjavimas tokio lygio dar nepasiekęs. Esą ir kitose šalyse situacija tokia pati.

Prasidėjus kalbai apie A. Sabonį A. Čiupkovas akimirką susimąstė: „Galiu pasakyti daug gražių žodžių“. Jo manymu, toks talentas gimsta kartą per šimtmetį. Sabonis – ne tik krepšininkas, kuris garsina Lietuvą, bet ir puikus žmogus.

Atkūrus Nepriklausomybę, A. Čiupkovas septyniolika metų aktyviai kūrė Lietuvos krepšinio veteranų judėjimą. Jis kasmet dalyvauja Pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionatuose. Yra daugkartinis šių varžybų nugalėtojas ir prizininkas, pasaulio krepšinio veteranų federacijos (FIMBA) valdybos narys.

Svečias atsivežė prezentaciją „Kaip išmokti būti laimingu?“ su nuotraukomis iš 2012 metais vykusių Londono parolimpinių žaidynių. Pasakojo, kad stebint tokias varžybas reikia ypatingo jautrumo. Čia neįgalūs sportininkai siekia bet kokia kaina parodyti, ką gali.

Tradiciškai paprašytas sėkmės recepto, svečias teigė tokio neturįs. Pasakojo, kad dažnai padavėjos paklaustas: „Gal ko trūksta?“, atsako: „Laimės.“ Mat malonu būtų ją taip paprastai gauti, tačiau jo patirtis rodo, kad svarbiausia stengtis labai gerai daryti tai, ką pasirinkai, kad ir kas tai bebūtų. Gerai išmokti ir įsigilinti. „Patys turite pasirūpinti savimi, savo šeima, vaikais...“ – baigė svečias dar kartą pabrėždamas, kad prie sovietinės valdžios viskas buvo paduota, o dabar esame laisvi ir reikia ta laisve naudotis atsakingai.

 

„Draugo“ inf.