Gegužės 6 dieną sausakimšoje Šakių „Žiburio“ gimnazijos aktų salėje Šakių šeimų asociacijos pirmininkė Ieva Bernotaitė ir valdybos narė Irma Grigutienė gimnazistams, o vėliau ir visai šakiečių bendruomenei, nepritariančiai grožio industrijos suformuotų stereotipų įtakai, pristatė socialinį projektą – fotografijų parodą „Mes. Moterys“.

 

 

Socialinio projekto – fotografijų parodos „Mes. Moterys“ iniciatorės Beata Tiškevič - Hazanova, Neringa Rekešiūtė ir Modesta Kairytė siekė paskatinti visuomenę priimti kiekvieną moterį žvelgiant ne į jos išorę, bet į vidų. Akto fotografijose  dvylika drąsių ir gražių moterų apnuogino ne tik savo kūną, bet ir istorijas. Jos paneigė visuomenėje įsisenėjusį stereotipą, kad nesvarbu, ką moteris kalba, svarbu, kad gerai atrodo. Taip tarsi užstringama ties išore ir užmirštama pati esmė – moters asmenybė.

Moterys atkreipė jaunimo dėmesį į tai, kiek užtrunka į šventę susiruošti vyrui ir kiek moteriai. Vyras nueina į dušą, apsirengia kostiumą ir pasikvėpina, o moteris eina į grožio saloną, nes reikia pasidaryti manikiūrą, pedikiūrą, makiažą ir šukuoseną. „Ką visa tai reiškia? Vadinasi tokia, kokia esu, aš negraži?  Apie mane reikia šokinėti tris valandas, kad aš būčiau graži? Ar kitaip aš negaliu išeiti į viešumą?“ - klausė I. Bernotaitė. Norime būti panašios į žvaigždes ant žurnalų viršelių.

Pasak projektą pristačiusių šakiečių, šiandien visuomenėje susiformavusiems moters charakterio ir išorinio grožio standartams norisi prieštarauti.  „Mes, moterys, esame daugiau nei šie stereotipai. Tokios kokios esame, mes esame gražios ir visiškai vertos meilės. Visų pirma savo, - tvirtino I. Bernotaitė.  Ir  nieko nereiškia, jei kiti to nemato, nerodo dėmesio ar nesugeba to įvertinti. Nors esame įpratę matyti savo netobulumą ir nuolat žiūrėti į veidrodį, galvoti, kad štai numesiu dar keletą kilogramų ir bus gerai arba, jei nusipirksiu tą suknelę, pasidarysiu tą plastinę operaciją, tikrai būsiu labai graži.“

Prakalbusios apie tai, kad išvaizda dažnai tampa patyčių priežastimi, projektą pristačiusios moterys prisiminė savo istorijas. I. Bernotaitės teigimu, kai ji iš Vilniaus atsikraustė į Šakius, mokykloje ant jos „važiavo“ visi, kas tik netingėjo, o būrys mergaičių visai ignoravo ir nebendravo su ja. Tiesa, kai dvyliktoje klasėje jos pagaliau susidraugavo, paaiškėjo, kad jokios rimtos priežasties nebuvo. Gal pavydas sudrumstė vandenį. Tad priimti save tokį, koks esi, ir  nebijoti parodyti to aplinkiniams yra labai svarbu. Niekas kitas nesukelia tiek pagarbos, kaip laisvė būti pačiu savimi.

„Patyčios – didelė problema. Ji gaji kiekvienoje mokykloje. Tikriausiai ne išimtis ir „Žiburio“ gimnazija. Kažkam galbūt atrodo visiškai normalu merginas vadinti žiurkėmis, lentomis, kardadantėmis, - kalbėjo Šakių šeimų asociacijos vadovė. - Todėl šiandien mes norime, kad kiekvienas už savo žodžius prisiimtų atsakomybę ir pagalvotų, kokių tai gali turėti pasekmių, kaip tai gali atsiliepti tolimesniam merginos ar moters gyvenimui.“

Šakių „Žiburio“ gimnazijos socialinės pedagogės Ligitos Kajackienės teigimu, visa parodos esmė – priimti savo kūną kaip sielos buveinę. „Jei priimame save kaip asmenybę, išgyvename darną su savimi, - tvirtino L. Kajackienė. – Mes pergyvename, kaip atrodome, ką apie mus mano kiti, tačiau reikėtų pirmiausiai iškelti klausimą: „Ar aš sau patinku?“ Todėl ne tiek svarbus šios parodos nuotraukose parodytas kūnas, kiek pačios moters savęs priėmimas, jos istorija.“  

Pasak socialinės pedagogės, kaip bebūtų gaila, mes esame vieni netolerantiškiausių Europoje ir tai yra mūsų lietuviškos kultūros dalis. Ji pabrėžė, kad jaunystės kultas iškeltas labai aukštai, o senas žmogus per anksti nurašomas į nuostolius. Tyrimų duomenys rodo, kad net 80 proc. moterų  yra kažkuo nepatenkintos. Tuo tarpu vyrų – tik 40 proc. Moterų, kurios savimi visiškai patenkintos ir nieko nenorėtų savyje keisti iš 100 yra tik 2 proc. Tokia realybė.

L. Kajackienė priminė faktą, kad dažnai moterys, atėjusios į grožio saloną, atsineša kokios nors žvaigždės nuotrauką ir sako: „Mano vyras nori, kad aš atrodyčiau taip.“ Tačiau nėra nė vieno fakto, kad vyras atsineštų kito vyro nuotrauką ar sakytų, jog mano žmona nori, kad aš atrodyčiau taip. „Moterys tiek amžių kovojo dėl lygių teisių, tačiau tapo grožio industrijos įkaitėmis. Jei moteriai pasako, kad ji yra per stora, ši puola laikytis dietų, tačiau pavadinta kvaila nė viena negriebia į rankas knygos“, - konstatavo faktą socialinė pedagogė.

Visus išsakytus teiginius tarsi užtvirtino į sceną žengę Sintautų pagrindinės mokyklos mokiniai ir socialinė pedagogė Jūratė Arštikaitienė. Forumo teatro pagalba jie parodė psichologinio smurto poveikį moters savivertei. Džiugu, kad gimnazistai noriai įsitraukė į parodytą situaciją ir patys sprendė problemas. Jie suprato, kad vaikantis dirbtinio tobulumo, pamirštamas moters vidinis grožis, jos pasiekimai ir veikla. Ši paroda – tai tarsi žinutė merginoms ir moterims, kad nė viena nesame tobula išvaizdos kanonams, nes tokių apskritai nėra.