Šeši šimtai žygeivių jėgas išbandė įveikdami 27 km atstumą

zygisAnkstyvą kovo 19-osios rytą Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre rinkosi pėsčiųjų žygio „Tauriečiai“ dalyviai.

Nuotr. Daugumai žygeivių 27 km atstumą įveikti reikėjo vidutiniškai šešių valandų laiko.

Į 27 km trasą Plokščių apylinkėmis, aplankydami partizaninių kovų atmintinas vietas, iškeliavo daugiau kaip 600 žygeivių, suvažiavusių iš Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Marijampolės ir kitų Lietuvos vietų. Lietuvos žygeivių akcija pasirodė įdomi ir dviem studentėms iš Korėjos.

Šakiečių ir plokštiečių tarp žygeivių nebuvo daug, dalyvavo tik keliolika atstovų. Tačiau tarp dalyvavusių buvo rajono savivaldybės tarybos narys plokštietis Tautvydas Šukys. Jis pasakojo, jog žygio finišą su draugais pasiekė vienas iš paskutiniųjų, užtruko apie 6,5 val. Taip nutiko, nes, eidami paskutinius kilometrus, jie sugalvojo aplankyti žymias Plokščių vietas, tad žygiavo neskubėdami, mėgavosi šia pramoga, nenorėjo grūstis su minia. Kaip sakė T. Šukys, juk šio žygio esmė ne ateiti pirmam, o praeiti visą distanciją. Pirmą kartą tokio ilgio trasą įveikęs tarybos narys dalydamasis įspūdžiais teigė, kad „Tauriečių“ žygis jam patiko, nes gerai praleido laiką bei pabendravo su seniai matytais žmonėmis. Esant galimybei T. Šukys su mielu noru tokiame žygyje dalyvautų dar kartą..
 
„Tauriečių“ žygyje dalyvavo ir Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas. Šakiuose visada matomas su kaklaraiščiu, šį kartą net ne iš karto buvo atpažintas. P. Uleckas pasakojo, kad tokie žygiai jam nėra naujiena – ir tolimesnes distancijas jam yra tekę įveikti. Vyriausybės atstovas 27 km atstumą įveikė per 6 val.
 
P. Uleckas, dalydamasis įspūdžiais, pabrėžė, kad dažnai kalbama apie nelaimes Briuselyje, Paryžiuje, apie nenorą eiti į kariuomenę, lėšų trūkumą gynybai. Bet juk ir paprastais darbais galima ugdyti patriotiškumą ir norą ginti Tėvynę. Kad ir tokie žygiai, jie vyksta tarsi savaime suprantamas dalykas. Tačiau taip nėra. Juk reikia ir asociacijoms prie to prisidėti, juos organizuoti. Kita vertus, „Tauriečių“ žygis Vyriausybės atstovui patiko, tik, anot jo, norėjosi didesnio valdžios dėmesio žygeiviams.

„Prie tokių renginių galėtų daugiau prisidėti valdžia, parodyti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, kontroliniuose žygio punktuose ne tik vandens pasiūlyti, bet ir arbatos ar galų gale dalyviams kareiviškos košės išvirti. Padalyti vėliavėlių ar lipdukų. Kad ir atrodo menkniekis, bet tokie dalykai „klijuoja“ tiek mažą, tiek didelę bendruomenę“, – mintimis dalijosi P. Uleckas.

Žygį „Tauriečiai“ organizavo Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija bendradarbiaudama su Plokščių mokykla-daugiafunkciu centru ir Plokščių seniūnija. Asociacijos prezidentas Vidmantas Genys kalbėjo, kad bet koks renginys žmonėms įdomus ir reikalingas tada, kai organizuojamas tikint sėkme – tik tikėdamas pats, gali įtikinti kitus. Iš tiesų stebint iš šalies atrodė, kad žygeiviai rinkosi tarsi į vienos didelės šeimos sambūrį.

Žygio dalyvius linkėdami gero oro ir ištvermės išlydėjo rajono meras Juozas Bertašius, Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Nijolė Bitinienė ir seniūnė Laimutė Miliūnienė. Oras tądien pasitaikė išties puikus. Nors visos prognozės žadėjo žiemos darganą, visą dieną švietė saulė. Tik vėliausiai grįžtantys žygeiviai buvo sutikti retų snaigių.

Žygio dalyviai galėjo džiaugtis ne tik geru oru, bet ir sėkmingai įveiktu iššūkiu – gana nelengva Plokščių miškų, griovų ir šlaitų trasa nueitu 27 km atstumu. Visi dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir žygio medaliais.

Gerą žygeivių nuotaiką  palaikė rajono saviveikliniai kolektyvai – išlydėjo Griškabūdžio dūdų orkestras, o po žygio visus pasitiko Liepalotų kaimo kapelos muzika ir Plokščių folklorinio ansamblio „Vaiguva“ dainos. Sukurta puiki nuotaika privertė pamiršti žygio nuovargį ir į vieną šokio ratą pakvietė tiek žygeivius, tiek saviveiklininkus.

Žygyje taip pat netrūko įdomių akimirkų – kas įklimpo pelkėje, kas pasiklydo, kas „pametė“ bendrakeleivį.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.