Praėjusį penktadienį Gelgaudiškio dvare vyko Šakių viešosios bibliotekos suorganizuotas iš Šilutės kilusio ir jau 35-erius metus Gelgaudiškio krašte gyvenančio poeto, medžio drožėjo Albino Murausko 75-erių metų sukakties šventinis renginys „Suteka upės į mano pavasario taurę“.

Taip jau mūsų dienų pasaulyje sutvarkyta – be knygos nė žingsnio. Nors vis dažniau šiuolaikinis žmogus knygą, tiksliau, jos turinį keičia į kitas laikmenas. Šakiuose džiaugiamės senosios tradicinės knygos gerbėjais, kūrėjais, kurie žavisi knyga plačiąja kultūrine prasme.

A. Murauskas yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Šakių rajono kūrėjų sambūrio „Liepa“ narys. Rašytojas yra išleidęs keturias poezijos knygas: „Durnaropių balzamas“ ir „Akmens sula“ (2000 m.), „Jonvabalio žvakė“ (2002m.), o po dešimties metų buvo išleista ir ketvirtoji knyga – „Žalčio šypsena“.

Autoriaus kūryba, kurioje atvirai deklaruojamas patriotizmas, apdainuojama skaudi, bet gili meilė Lietuvai, išspausdinta daugelyje leidinių ir laikraščių. Tiesa, į kūrybą sukaktuvininkas rimčiau žiūrėti pradėjo nuo 1974 m., kai ją pradėjo spausdinti periodinėje spaudoje. Tačiau eilės poetui nesvetimos jau nuo vaikystės. 2000 m. A. Murauskas buvo apdovanotas „Aitvaro“ nominacija „Metų literatas“.

A. Murauskui, kaip ir senovės lietuviams, būdingas panteistinis tikėjimas: ateiname iš žemės, kuri lyg motina mus palaimina gyvenimui, į žemę ir grįžtame. Svarbu nenutraukti ryšio su nesibaigiančia būtimi.

Jam poezija – tai ne tik realybės ekranas, ne tik vizija ir net ne svajonių žydroji paukštė. Jam poezija kažkas daugiau – kažkas šviesaus ir švento, kažkas ateinantis iš saulės, iš žiedų, ką galima tik širdimi išgirsti.

Sukaktį minėjęs gelgaudiškietis ne tik eilėraščius kuria, bet yra ir medžio drožėjas. A. Murausko kolekcijoje ne tik mažos, bet ir didelės skulptūros, taip pat plokšti reljefai ir kryžiai. Autoriaus medžio darbuose atsispindi lietuvių mitologija, vyrauja gamtos dievybių tematika. Gelgaudiškiečio išdrožti kryžiai puikuojasi Dabituose, Skaistakaimyje, skulptūromis taip pat papuoštas ir Gelgaudiškio dvaro parkas. Be to, pirmąsias skulptūras A. Mureika pagamino ne iš medžio, o iš molio. Drožinėjimas į jo gyvenimą atėjo vėliau. Dabar pats tautodailininkas sako, kad drožyba jam – poilsis.

Į gelgaudiškiečio pomėgių sąrašą būtina įrašyti ir žvejybą, nes tai – viena didžiausių jo aistrų.

„Stovi ir spoksai į plūdę kaip tas kvailys. Svarbus pats užkibimo momentas. Valgyti žuvį aš net nelabai mėgstu“, – sako A. Murauskas.

Į šventę atvyko daug svečių. Ne tik sukaktuvininką, bet ir visus susirinkusius pradžiugino Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos moksleiviai (mokytoja Virginija Kasparaitienė), kurie ne tik padainavo, bet ir padeklamavo A. Murausko eilėraščių.

Sukaktuvininko pasveikinti atskubėjęs rajono savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis kalbėjo, jog daugelis mūsų stengiamės save įprasminti. Kad būtume pastebėti, pamatyti, įdedame daug pastangų. Vieni daugiau, kiti mažiau.

„O Albinas tiesiog yra. Jis yra dėl savęs, dėl to, kas jam įdomu, smagu. Dėl to, kas jį turtino ir darė juo pačiu. Kai reikėjo, iš akmens išspaudė sulą, kai reikėjo, iš durnaropių balzamą darė. Jis nedarė nieko, ko nejautė savo širdy. Ir tas buvimas – yra pati didžiausia laimės išraiška“, – kalbėjo E. Pilypaitis.

Vicemeras A. Mureikai įteikė laikinai rajono savivaldybės mero pareigas einančio Juozo Puodžiukaičio pasirašytą padėkos raštą už aktyvią, originalią kultūrinę veiklą, kuri gražiai įsiliejo į visų zanavykų krašto kūrėjų tradicijas, už su meile pajaustą Gelgaudiškio dvasią.

Renginiui einant į pabaigą, kai atėjo laikas pasisakyti pačiam šventės kaltininkui, šis nusprendė prabilti savo eilėmis. Tiesa, kartais ir žodžiai gerklėje strigo, ir darėsi graudu.

A. Murauską pasveikinti atvyko Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis, buvusios kolegės – Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro vadovė Birutė Navikienė ir Švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja Dalia Kasperavičienė.

Renginį vedė ir poetinę kompoziciją paruošė Šakių krašto literatės Lina Eringienė, Violeta Simonavičienė, Danutė Batisienė ir Ona Jasinskienė.