Nuotr. Dailininkė Adelė Liepa Kaunaitė žaismingai apibūdino kiekvieną paveikslą, kvietė parodos lankytojus prie jų prisiliesti.
Penktadienio pavakarę į galeriją rinkosi Adelės Liepos draugai, pažįstami, artimieji, rajono savivaldybės atstovai ir smalsiai apžiūrinėjo pusantro metro aukščio ir pločio paveikslus, į kuriuos žiūrint norėjosi didesnės erdvės...
Nors ir pavėlavusi, menininkė į galeriją įžengė su jaunatviška energija, lydima ištikimo draugo šuns Nočio, per kelias minutes spėjo su visais pasisveikinti, draugiškai apsikabinti ir ištarė: „Tai viskas – paroda atidaryta!“
Be jokių raginimų ar prašymų, visi puolė Adelę Liepą sveikinti... aišku, be garsių kalbų. Pirmiausiai menininkės rankose atsidūrė draugų iškeptas pyragas, kiti parodos lankytojai ją apipylė gėlėmis.
„Žiedų galerijos“ savininkė Daiva Bublaitienė pabandė nors akimirkai vyravusią chaotišką atmosferą suvaldyti ir pakvietė A. L. Kaunaitę tarti žodį.
Adelė Liepa akimirkai surimtėjo.
„Tai surinkti kelerių metų darbai, tapyti Olandijoje, Vokietijoje, šitie kažkur Prancūzijoje, čia pernai Vilniuje kažkur gatvėje. Čia pasidarė paroda iš viso pasaulio kelionių“, – reziumavo savo kalbą menininkė. Ji papasakojo vieno paveikslo gimimo istoriją: jį tapė kažkokio Olandijos miesto gatvėje... mašinoje, atsidariusi bagažinę ir pasislėpusi nuo lietaus po polietileno plėvele.
Tapytoja, paklausta, kodėl net keliuose paveiksluose vaizduojama meška, apglėbusi moterį, paaiškino, kad tokios mintys kyla iš abstrakcijos, o meška įkūnija žemę.
Parodos lankytojai paprašė Adelę Liepą tiesiog padaryti mini ekskursiją po parodą ir papasakoti apie kiekvieną paveikslą.
„Šiame paveiksle yra mėlynos, juodos, raudonos spalvos, šitame moteris, šalia kita moteris. Galima paliesti paveikslą, galima šalia prigulti...“ – itin asmeniška maniera apie paveikslus kalba tapytoja.
Pasvarstymuose apie Adelės Liepos eksponuojamus darbus pradeda dalyvauti ir parodos lankytojai, jie mąsto, o vėliau garsiai dėsto savo suvokimą, kuo paveikslai traukia žiūrovo akį, kas juose pavaizduota – žirafa, šuo geria iš šaltinio... Adelės Liepos darbuose – moters vaidmenų siužetiniai posūkiai: ragana su šunimi kopose, sportuojanti moteris, besiilsinti ir kt. Bene labiausiai visų dėmesį patraukia ryškiaspalvis tapybos darbas „Dama, kuri atskrido Žemėn“. Adelė Liepa, paklausta, ar šis darbas mėgstamiausias, atsako, kad visus savo paveikslus myli vienodai.
Daug emocijų pačiai menininkei sukelia paveikslas, tapytas jos gimtinėje, sodyboje Zypliuose, – pro dviračio rankenas matyti tiltu einanti mergina su šunimi...
Adelė Liepa atviravo, kad nežino, kuris paveikslas nutapytas pirmas, kuris paskutinis... visgi parodo lankytojams darbą, ant kurio paskutinį potėpį uždėjo neseniai, – tai raudoname fone besiilsinti moteris.
„Kas mane įkvepia tapybai? Labai įvairiai. Kartais net dvejus metus sėdi prie vieno darbo, kol galiausiai uždedi paskutinį potėpį ant drobės, o kartais ...vau – ir iškart nutapai“, – surimtėjusi kalbėjo Adelė Liepa.
Parodos atidaryme dalyvavusi rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, sveikindama menininkę su parodos atidarymu Šakiuose, sakė, kad jau nesistebi, kai pamato Adelę, bendraujančią su žymiais Lietuvos menininkais.
„Tu tokia atvira savo darbais. Džiaugiamės tavo buvimu Šakiuose“, – kalbėjo A. Papievienė.
Adelė Liepa nuoširdžiai padėkojo atėjusiems ir pakvietė išgerti taurę vyno.
Iš tikrųjų ne visi darbai tilpo galerijoje, du darbai eksponuojami lauke. Paroda „Žiedų galerijoje“ veiks apie du mėnesius.