Tauro apygardos partizanų takais

pratusevicius parke
Nuotr. „Misija Sibiras“ dalyviai alytiškis Domas Zenkevičius (kairėje) ir gelgaudiškietis Juras Pratusevičius pasidalino įspūdžiais iš ekspedicijos, kuri šiemet vyko Kazachstane.

Rugsėjo 29 d. buvo surengtas žygis Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais, kuriame dalyvavo per 200 žmonių iš Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kitų miestų. Aplankyta Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto bunkeris ir žūties vieta, memorialai Griškabūdyje ir Lukšiuose, popietė tęsėsi J. Lingio parke Šakiuose, kur žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše, susitiko su „Misija Sibiras“ dalyviais.
 
Praėjusį šeštadienį žygio dalyviai pirmiausiai dalyvavo šv. Mišiose Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje. Po jų aplankė paminklinį ansamblį ir koplytstulpį, pastatytus Griškabūdžio valsčiaus NKVD-MVD-MGV poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje 1945–1950 metais užkastų Barzdų, Griškabūdžio ir Jankų valsčiuose žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų atminimui.

Iš čia automobilių kolona pajudėjo Aleksandro Grybino-Fausto bunkerio bei žūties vietos link. Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkės Rasos Duobaitės-Bumbulienės, rugsėjo 28-ąją minime jo 70-ąsias žūties metines. Aleksandras Grybinas-Faustas buvo vienas garbingiausių mūsų krašto laisvės kovotojų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signataras, Tauro partizanų apygardos vadas.

Žygio dalyviai aplankė ir prie Šv. Juozapo bažnyčios Lukšiuose pastatytą „Atminimo koplytėlę“, paminklą A. Grybinui-Faustui, Atminimo kalnelį tremtiniams ir kitus laisvės kovų atminimo įamžinimo ženklus, kurių daugelio autorius – Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana.

Šeštadienio popietę žygio dalyviai suvažiavo į J. Lingio parką, kur klausėsi Šakių pučiamųjų instrumentų orkestro, ragavo kareiviškos košės, apžiūrėjo kilnojamąją parodą „Tremties vaikai“, klausėsi ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių gelgaudiškiečio Juro Pratusevičiaus ir alytiškio Domo Zenkevičiaus pasakojimų.

Neužmirštas ir aplankytas buvo atminimo ženklas prie Šakių vandentiekio bokšto, kur 1952 m. Vasario 16-osios proga priešindamiesi sovietų okupacijai Šakių gimnazistai ant bokšto iškėlė lietuvišką Trispalvę.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px