Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena. Holokausto metu buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Holokaustas neaplenkė ir Šakių bei Vilkaviškio krašto, todėl rugsėjo 21 d. grupelė Šakių ir Vilkaviškio krašto žmonių žydų žudynių vietoje Baltrušių kaime bei Šakių „Žiburio” gimnazijos bendruomenė Batiškių kapinėse prisiminė holokausto aukas.

Pilviškių žydų Amžinojo poilsio vieta Baltrušių kaime, liudininkų teigimu, buvo naikinama ypač tarybiniais laikais. Tačiau ji išliko pilviškiečių, čia žuvusių žydų artimųjų atmintyje.

Prieš pat holokaustą Vilkaviškio mieste ir jo apylinkėse gyveno 3609 žydai – tai buvo beveik pusė visų gyventojų. Tačiau iš keleto tūkstančių liko gyvi tik keli. Šalyje buvo išnaikinta 95 procentai čia gyvenusių žydų.

Remiantis istorikų turimais duomenimis, 1937m. Pilviškiuose buvo penki mėsininkai, keturi siuvėjai, du skardininkai, du laikrodininkai, du kirpėjai, po vieną stiklių, skydininką, skrybėlininką, batsiuvį, dailininką, fotografą, dygsniuotoją. Veikė Verkelio buhalterijos kursai, hebrajų mokykla ir darželis, skautų draugija, „Makabi“ sporto klubas. 1935 m. įkurtas didžiulis „Tigro“ kailių fabrikas, priklausęs žydams Fridmanui, Basui ir Kalvariškiui. Jame dirbo apie 200 darbininkų. Jurkšų ir Juozūniškių kelių sankryžoje veikė linų fabrikas, seserys Funkaitės turėjo siuvyklą.

Dabar išgyvenusiųjų palikuonys Vilkaviškio rajone ieško savo šaknų ir rūpinasi čia gyvenusių tautiečių įamžinimu. Vienas jų – Vilkaviškio žydų istoriją tyrinėjantis Ralfas Selindžeris, kurio giminės šaknys yra Vilkaviškyje bei Pilviškiuose. Jis atvykęs į Baltrušių kaime esančias žydų žudynių vietą paminėjimo metu sukalbėjo maldą už mirusius.

Pasak paminėjime dalyvavusio Pilviškių seniūno Vytauto Judicko, žydai savo gimtąjį miestelį vadino Pilvishok.

„Kažkadaise Pilviškiai buvo nemažas miestelis, kuriame dauguma buvo žydų bendruomenės narių. Deja, beveik neliko nė vieno šios tautybės žmogaus, neliko ir miestelio, tokio, koks buvo prieš karą. Praktiškai visas miestelis buvo sunaikintas. Istorija yra žiauri, kad su žmonių likimu išeina ir miestelių likimai. Šiandien reikia prisiminti tuos baisius dalykus, kad ateityje jie nesikartotų“, – kalbėjo seniūnas.

Paminėjime kalbėta ir apie tuos žmones, kurie gelbėjo žydus. Štai Pilviškių gyventojas Matulaitis slėpė apie 10 nelaimėlių, Endrius Gavėnas – septynis žydus, ūkininko Narijausko troboje slėptos keturios moterys ir t.t.

Praėjo beveik aštuoni dešimtmečiai nuo holokausto baisumų. Paminėjime dalyvavęs vilkaviškietis, istorikas bei muziejininkas Antanas Žilinskas ragino jaunimą dar ieškoti žinių apie greta mūsų gyvenusią žydų tautą ir jos tragediją. A. Žilinskas išleido istorinių apybraižų knygą apie Vilkaviškio žydų kultūrinį paveldą „Dingusios tautos pėdsakais“.

Izraelyje gyvenantis Pilviškių rabino palikuonis Rami Reznikas pradėjo rūpintis, kad būtų sutvarkyta Pilviškių žydų Amžinojo poilsio vieta Baltrušių kaime. Sakoma, jog šioje vietoje nužudyta apie tūkstantis Pilviškių apylinkių žydų. Dėl kapinių sutvarkymo R. Reznikas susitarė su rajono savivaldybe ir parėmė finansiškai. Taip dar vasaros pradžioje atsirado kelio ženklas „Žydų žudynių vieta ir kapas“. Pasak Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistės Ingos Navlickienės, ūkininkų dėka buvo sutvarkytas kelias, vedantis į šią vietą, pastatyti ant dviejų kapaviečių paminkliniai akmenys. Mat Baltrušiuose – dvi greta esančios kapavietės. Vienoje atgulė vyrai, kitoje – moterys, vaikai ir rabinai. Vienas jų žymi, kad 1941 rugpjūčio 28–29 d. naciai ir jų vietiniai bendrininkai sušaudė apie 350 žydų tautybės vyrų ir kelias dešimtis kitų tautybių žmonių iš Pilviškių valsčiaus. Kitas, kad 1941 m. rugsėjo 21 d. sušaudyta apie 750 žydų tautybės moterų, vaikų senelių, tarp jų rabinai Reznikas Avrahamas, Abas, Grynas Aharonas Elijas ir vienas lietuvis.

Prie akmenų, skirtų vietos žydų aukoms atminti, buvo padėti akmenėliai ir uždegtos žvakutės.

Pasak I. Navlickienės, kad viskas vyktų pagal žydų religinius kanonus, žydų žudynių vieta sutvarkyta tik minimaliai, siekiant nedrumsti čia besiilsinčiųjų ramybės. Iki spalio 8 d. bus padėtos lentos, kuriose bus įrašytos prie šios vietos sutvarkymo prisidėjusių rėmėjų pavardės, pavasarį aptvertos abi teritorijos.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos bendruomenė tradiciškai šią dieną paminėjo  Batiškių kapinėse.  Organizavo pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“, skirtą Vilniaus geto likvidavimo 75 – osioms metinėms paminėti. Moksleiviai skaitė žuvusiųjų pavardes, iš akmenėlių lietuvių ir hebrajų kalba sudėjo pavadinimą Šakiai. Batiškėse nužudyta daugiau kaip 4 tūkstančiai žydų, rusų, lietuvių tautybės žmonių.