Tradiciškai metų pabaigoje laikraščio „Draugas“ kolektyvas apdovanoja pasirinktą žmogų, organizaciją ar įvykį. Per šiuos metus rajone vyko išties daug prasmingų ir įsimintinų renginių, vienas jų – Šakių kultūros centro atkurtos Lietuvos šimtmečio proga inicijuotas renginys „Apkabink savo kraštą“, sukvietęs į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Tad „Metų apkabinimas“ už Pasaulio zanavykų subūrimą keliauja Šakių kultūros centrui.

Į Šakių kultūros centrą užsukam šios savaitės pradžioje, rankose nešini keramikės Eglės Kurcikevičienės sukurtu darbu, kuriame dvi rankos, simbolizuojančios bendrystę. Centro darbuotojai šventiniu laikotarpiu sukasi lyg voverės rate, nes renginys veja renginį.

„Manome, kad visas jūsų kolektyvas vertas šios nominacijos už tai, kad sumanėte, kad patikėjote savimi, išdrįsote imtis to, ko dar niekas nesiėmė, kad sukvietėte ir sutelkėte bendrystei. Nes buvo baisiai gerai, kai sugrįžova i apsikabinova. Buvo baisiai geras jausmas apsikabinti, nes tai buvo ne tik renginys, bet jausmas, palietęs, sutelkęs ir subūręs... Tad ačiū jums už tai“, – kultūrininkus sveikino laikraščio „Draugas“ redaktorė Gintarė Martinaitienė bei linkėjo ir toliau nepaliauti stebinti, kurti, mylėti kultūrą, savo darbą ir savo kraštą.

Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius sako, kad gyvename atkurtos Lietuvos šimtmečio metais, todėl kultūros centro darbuotojai tokią garbingą šventę nori įprasminti savo darbais.

Išties šie metai Šakių kultūros centrui užderėjo įsimintinais įvykiais: atidarytas moderniausias kultūros centras, centro direktorius R. Januševičius gavo garbingą „Auksinio fenikso“ apdovanojimą ir surengtas analogų neturintis renginys „Apkabink savo kraštą!“, sukvietęs į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio.

Trumpam sugrįžkime į birželio 21–24 dienas. Pirmąją sambūrio dieną vyko Zanavykų muziejaus, saugančio visą istorijos lobyną, 90-mečio paminėjimas. Antra diena buvo skirta Jonui Vailokaičiui. Jo gimtinėje, Sintautų seniūnijos Pikžirnių kaime, Vailokaitynės sodyboje, buvo atidengtas paminklas signatarui J. Vailokaičiui, jo broliui kunigui Juozui ir visai Vailokaičių šeimai. Buvo prisimintas signataro J. Vailokaičio indėlis kuriant nepriklausomą, ekonomiškai tvirtą ir ūkiškai stabilią valstybę. Nuo šiol apie jį primins du akmenys, kurie sodyboje žaliuojančių liepų fone atrodo kaip du broliai – Jonas ir Juozas. Kauno, Panevėžio ir Vilniaus zanavykų bendrijų iniciatyva sodyboje suplevėsavo ir Lietuvos trispalvė.

Vakarop J. Lingio parke sukosi šokėjų poros, vėliau vyko kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, kurio metu pagerbtas gausus būrys kraštiečių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie Zanavykijos puoselėjimo.

Penktadienio vakarą vainikavo tarptautinis cirko projektas „4 stichijos“, kuriame geriausių cirko artistų, solistų, šokėjų pasirodymai su originalia choreografija, šviesų bei garso efektais pritraukė apie pusantro tūkstančio žiūrovų.

Birželio 23 d. prie Šakių savivaldybės administracijos pastato atidengtas dar vienas šimtmečiui skirtas paminklinis akmuo, ant kurio įamžintos trijų iš Šakių krašto kilusių signatarų – vyskupo Justino Staugaičio, Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio parašų faksimilės.

Šią dieną gausybė veiklų buvo skirta vaikams, tad nuo pat ryto J. Lingio parkas skambėjo nuo vaikiško šurmulio. Vaikystės laikus prisiminti kvietė atviros mokyklos, į kurias galėjo užsukti buvę moksleiviai.

Trečią dieną „Varpo“ mokyklos stadione vyko meno kolektyvų palydėtuvės į šimtmečio šventę, tai buvo tarsi mažoji dainų šventė Šakiuose.

Pagrindinis susibūrimo „Apkabink savo kraštą“ akcentas – zanavykų susikabinimas rankomis. Teiraujamės R. Januševičiaus, ką jis jautė, kai miesto stadione tūkstančiai žmonių susikabinę rankomis giedojo „Tautišką giesmę“, glėbesčiavosi, vienas kitam pasakydami „apsikabykiva“ .

„Kai renginio metu užlipau ant scenos, kad įteikčiau žiūrovams prizus, ir pasižiūrėjau į tūkstantinę minią, užplūdo emocijos, kad net ašarų nesulaikiau...“ – šiandien prisipažįsta R. Januševičius.

Neatsitiktinai šventės šūkis tapo „Sugrįžkiva ir apsikabykiva“, kadangi zanavykų šnekta labiausiai išsiskiria dviskaita. Šitą frazę pasiūlė buvusi ilgametė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė.

Skaičiuojama, kad susibūrimas pritraukė 6–7 tūkst. kraštiečių. Teiraujamės organizatorių, su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti. R. Januševičius pasakojo, kad iš pradžių buvo numatyta kita renginio data ir kai daug veiklų buvo suderinta, kraštietė atlikėja Džordana Butkutė informavo, kad jai šita data netinka, todėl teko keisti renginio datą. Pasak kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkės Lauros Saunorienės, renginys pareikalavo daug žmogiškųjų išteklių bei teko spręsti sudėtingus techninius, logistinius klausimus, nes veiklos vyko skirtingose vietose. R. Januševičius sako, kad reikėjo suderinti daugybę detalių, kai neleidžia iš vienos vietos leisti fejerverkus, o kiti nepatenkinti rėkia, kad ne vietoje pastatyti tualetai.

 „Kiekvieno žmogaus atėjimas ir įsigijimas suvenyro-apyrankės buvo didžiulis indėlis į šventę“, – sako R. Januševičius.

Pasaulio zanavykų susibūrimą vainikavo ne tik fejerverkai, bet ir didžiulio palaikymo sulaukęs kraštietės Džordanos Butkutės pasirodymas. O birželio 24 d. linksmybės iš Šakių persikėlė į Sudargą, kur Jonines šventė rajono meno kolektyvai kartu su Ryčiu Cicinu.

Nors teko praleisti  ne vieną bemiegę naktį, kultūros centro darbuotojai džiaugiasi, kad užsibrėžtus renginio tikslus pasiekė maksimaliai.

„Mes visi tai padarėme. Ir mums tai pavyko“, – sako R. Januševičius, pridūręs, kad toks renginys – tik šimtmečio proga.