Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį penktadienį Zyplių dvare vyko tautodailininkės Genutės Bučiūnienės jubiliejinė personalinė karpinių paroda „Ilgas kelias…“ Pasveikinti Genutės dar ir septyniasdešimtojo jubiliejaus proga atvyko artimieji ir šeimos nariai, kaimynai, tautodailininkai.

G. Bučiūnienė gimė Kaune. Ten mokėsi ir treniravosi šuolius į vandenį. Baigusi mokslus išvažiavo į Panevėžį. Ten dirbo šuolių į vandenį trenere. Panevėžyje ištekėjo ir susilaukė dviejų dukrų – Eglės ir Rūtos. Po Panevėžyje praleistų 26-erių metų 1993 m. keliai atvedė į Zanavykiją, šiuo metu Genutė gyvena Sasnavos kaime (Jankų sen.).

„Gyvenant miške, nuostabioje gamtoje, norėjosi kažką veikti, kurti. Tada pradėjau karpyti“, – sako G. Bučiūnienė.

Jos karpiniuose daugiausiai dominuoja augaliniai motyvai: grakščiomis vingių linijomis stiebiasi medžių šakos, kuriose čiulba paukščiai, rymo susikaupę kryžiai, yra Šatrijos kalnui dedikuotas darbas. Karpiniuose vyrauja klasikinės spalvos – balta ir juoda. Tautodailininkė atvirauja, kad pagrindinis darbo įrankis – mažos manikiūrinės žirklutės, kurios, paklusdamos jos fantazijai, paprasto plono popieriaus lapą paverčia trapiu ažūru.

G. Bučiūnienė moka džiaugtis gyvenimu, bet moka priimti ir jo sunkumus. Ji savitai įžengė į karpytojų kelią: karpyti pradėjo Anapilin išėjus dukrai, tautodailininkei Rūtai. Po dukros mirties karpymas Genutei virto atgaiva sielai, pabuvimu su savimi, savotiška meditacija.

G. Bučiūnienė priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai ir Šakių tautodailininkų bendrijai „Dailius“. Bendrijos pirmininkas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana pirmiausiai Genutės pasiteiravo, iš kur ateina įkvėpimas kurti. Ši atsakė, jog iš miško. V. Cikana pasidžiaugė, kad Genutė tęsia popieriaus karpymo tradicijas, linkėjo kūryboje atrasti daug naujų siužetų. Tautodailininkų vardu kalbėjusi Rita Mockeliūnienė dėkojo Genutei už bendrystę ir gražią draugystę, linkėjo ilgo gyvenimo ir kūrybos kelio.

Genutė aktyvi visuomenininkė. Ji dalyvauja Jankų ir Paluobių bendruomenių veikloje, kur veda edukacinius karpymo užsiėmimus. Ji randa laiko užsukti ir į Dailės studiją Griškabūdžio kultūros centre.

„Genutė yra tas pavyzdys, kad galima senjorės gyvenimą padaryti įdomų. Ji atvažiuoja į studiją ir sako – atsibodo karpyti, taip norisi spalvų...“ – pasakojo studijos vadovė, tautodailininkė Rima Amonienė padovanojusi spalvų paletę ir linkėjusi, kad spalvų nepritrūktų ne tik kūryboje, bet ir gyvenime.

G. Bučiūnienė yra žinoma kaip šuolių į vandenį respublikos čempionė ir trenerė. Prisiminti jaunystės laikus, užsiėmimus Kūno kultūros instituto baseine Kaune ir pasveikinti G. Bučiūnienę susirinko gausus būrys šios sporto šakos veteranų iš visos šalies, jie  linkėjo kasdienių gyvenimo pergalių. Lietuvos plaukimo federacijos atstovė vardijo G. Bučiūnienės sportinius pasiekimus, pabrėždama, kad Genutė yra šuolių į vandenį sporto meistrė.

G. Bučiūnienė – mylima mama ir mylinti močiutė. Parodoje eksponuojamas šeimos medis – ant šakelių juodais ažūrais apgaubti visi šviesaus atminimo šeimos žmonės, baltuose ažūruose – tie, kas dalyvavo šventėje.

„Kai būdama šešerių metų mama užlipo ant to tramplyno, tarsi nulėmė mūsų visų gyvenimus. Ji mane skatino siekti tikslų, tobulėti ir mokė – ką bedarytum, reikia daryti geriausiai. Tai perdaviau ir savo vaikams. Didžiuojuosi tavimi, mama“, – kalbėjo dukra, keramikė Eglė Kurcikevičienė.

Meniški G. Bučiūnienės karpiniai neliko nepastebėti – ji dalyvavo tarptautinėje karpinių parodoje, yra surengusi šešias personalines parodas. Genutė jubiliejinėje parodoje Zyplių dvare eksponavo ir skutinėtus margučius: juodai ir spalvotai dažytus, gėlių žiedais, lietuviškų nėrinių raštais ir negi Trispalvės spalvomis margintus.

Gėlių puokštėmis nešini Genutės pasveikinti ėjo giminaičiai, kaimynai, draugai ir linkėjo sveikatos, vilties, „miklių pirštukų bei aštrių žirklučių“. G. Bučiūnienė padėkojo už palaikymą šeimai, Zyplių dvarui už čia praleistas kūrybines akimirkas bei visiems, ją sveikinusiems ir atėjusiems į parodos atidarymą, bei pakvietė arbatos puodeliui.