Nepriklausomybės atkūrimo dieną – nominacijos nusipelniusiems

barzdai nominacijos
Nuotr. Rankose „Varpo“ nominacijas laiko (iš kairės) Marija Balčiūnienė, Remigijus Naujokaitis ir Alina Kasiulaitytė.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kovo 11-oji Barzduose paminėta žodžiu, daina ir malda. Čia tradiciškai įteiktos „Varpo“ nominacijos šio krašto nusipelniusiems žmonėms.

Kovo 11-osios išvakarėse Barzduose, prie akmens Barzdų valsčiaus savanoriams atminti bei Nepriklausomybės kryžiaus, buvo padėtos gėlės, vėliau Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčioje klebonas Vytautas Mazirskas aukojo šv. Mišias už atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Barzdų parapijos žmones. Dainas Lietuvai skyrė Barzdų laisvalaikio salės mergaičių ir merginų ansambliai „Boružėlės“ ir „Rasos“ (vadovė Rasa Malinauskienė). Vasario 16-ąją, minėdami Valstybės atkūrimo dieną, mažieji barzdiečiai nupiešė didžiulį plakatą „Spalvota Lietuva“, į kurį sudėjo savo mintis – kas jiems yra Tėvynė, gimtinė. O šios šventės metu šį plakatą parodė visiems.

Barzdų seniūnijoje gyvena įdomių, gabių, darbščių žmonių, kurių dėka Barzdai tapo gražesni, patrauklesni, daug padaryta, kad čia gyventi būtų gera. Jau antras dešimtmetis gražus simbolinis „Varpas“ Kovo 11-ąją keliauja į labiausiai pasižymėjusių šio krašto žmonių rankas kaip padėka už jų gerus darbus, kūrybiškumą.

„Šeima – didžiausias turtas“, – sako Buktiškių kaimo gyventoja Marija Balčiūnienė, kartu su vyru Antanu išauginusi septynis vaikus. Kiek atidos, atsakomybės, neretai besąlygiško atsidavimo auginant tokį būrį vaikų prireikia! 82-ejų metų M. Balčiūnienės veidas spindėjo džiaugsmu, kuomet ji atėjo atsiimti nominacijos „Už nuopelnus kraštui ir Lietuvai“. Jai nominaciją įteikusi Barzdų bendruomenės pirmininkė Ilona Leleivienė kalbėjo: „Kas gali būti gražiau ir kilniau kaip motinystė? Jūs savo pareigą atlikote šventai, tad būdama šiuose Dievo namuose noriu jums palinkėti Dievo palaimos, sveikatos ir džiaugsmo jums ir jūsų visai šeimai.“

Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis, seniūnijai vadovaujantis 19 metų, žavi savo profesiniais ir visuomeniniais gebėjimas. Seniūnas daug prisidėjo prie miestelio ir visos seniūnijos vystymosi, augimo ir gražinimo – sodino medelius, tvarkė kelius, organizavo miestelio šventes. Įteikdamas nominaciją „Už nuveiktus darbus Barzdų seniūnijai“ klebonas V. Mazirskas padėkojo R. Naujokaičiui už rūpestį bažnyčia ir parapija. Seniūnas, dėkodamas už įvertinimą, sakė, kad darbai, nuveikti Barzdų labui, yra ne jo vieno, o visos bendruomenės nuopelnas.

„Mes esame maža seniūnija... ir toliau nuolat mažėja žmonių. Norėčiau, kad Barzdai neišnyktų iš Lietuvos žemėlapio, turime ir toliau visi dirbti vardan savo krašto“, – sakė seniūnas.

Nors Alina Kasiulaitytė šiuo metu gyvena Londone, bet sugrįžusi į gimtuosius Barzdus niekada neatsisako papuošti floristiniais darbais renginių ar švenčių. Buktiškių kaimo seniūnaitė Agnė Dereškevičienė įteikdama papuošalų meistrei A. Kasiulaitytei nominaciją „Už paramą ir gražius darbus Barzdų kultūrai“ linkėjo nepamiršti gimtinės ir dažniau į ją sugrįžti.

A. Kasiulaitytė kalbėdama apie savo ateities planus sakė, jog su dideliu noru ir visa širdimi sugrįžta į gimtuosius Barzdus: „Sakoma, kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos. Norėčiau palinkėti, kad niekada nebūtų durų, kurios užsidaro... Kad mūsų bendruomenės durys būtų kiekvienam iš mūsų atviros. Ateityje, manau, visada su mielu noru grįšiu, padėsiu, paremsiu.“

Barzdų bažnyčios skliautais nuskambėjo Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Šakija“ (vad. Virginija Snudaitienė) atliekamos dainos ir romansai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.