Pasak šio projekto vadovo V. Girdausko, Šakių miesto skvero rekonstravimo darbai bus vykdomi keliais etapais. Šiuo metu vyksta tik pirmojo projekto etapo darbai, kurie apima skvero dalį, esančią V. Kudirkos gatvės pusėje. Šiems darbams finansavimas garantuotas, tačiau kitų rekonstrukcijos etapų vykdymo ir finansavimo klausimai tebėra neaiškūs. „Labai gaila, kad šakiečiai kurį laiką turės tenkintis tik dalimi sutvarkyto skvero. Kita pusė atrodys tikrai nepatraukliai“,- apgailestavo pašnekovas, tikėdamasis miesto ir rajono gyventojų supratingumo.
V. Girdausko manymu, diskusijų gali kilti ir dėl šiuo metu montuojamo centrinio parko akcento - fontano ir modernios metalo konstrukcijos. Visgi vertėtų pasitikėti orginaliais profesionalų projektuotojų ir menininkų sprendimais. Nors projekte ir buvo numatyta, tačiau deginto granito grindinio nuspręsta žiemos laikotarpiu nekloti, nes gali nukentėti darbų kokybė. Šie darbai bus atliekami pavasariop, kai tik iš žemės pasitrauks įšalas. Visi pirmojo etapo skvero rekonstrukcijos darbai turi būti užbaigti iki šių metų birželio pabaigos. Tikimasi, jog ne anksčiau kaip po poros metų, parengus naujus investicinius projektus ir gavus finansinę paramą iš Europos Sąjungos fondų, turėtų būti pradėti įgyvendinti ir kiti du numatyti skvero rekonstrukcijos etapai.
Jau dabar šakiečiams rūpi, kaip po rekonstrukcijos atrodys miesto centras, ar labai pasikeis anksčiau miestelėnų itin mėgtas, senas istorines tradicijas turintis skveras. „ Tai – istoriškai susiklosčiusi centrinė miesto dalis. Pagaliau ji bus sutvarkyta,- atsiras erdvi aikštė, pėsčiųjų takai. Čia bus nutiesti nauji inžineriniai tinklai,- vandentiekis ir kanalizacija, įrengtas aikštės ir viso parko apšvietimas. Kol kas galima tik bendrais bruožais nusakyti, kokie pagrindiniai apželdinimo akcentai ir erdvės bus įrengtos skvere“,- sakė projekto vadovas. Viso skvero teritorijoje numatyta įrengti atskiras poilsio zonas, vaikų žaidimo aikšteles, suoliukus, dviračių stovus. Iš V. Kudirkos gatvės pusės, kur šiuo metu ir vyksta darbai, bus nutiestas ornamentais papuoštas didysis granito plokščių pėsčiųjų takas. Pagrindiniu skvero akcentu išliks didysis ąžuolas, esantis teritorijos centre. Pagal parengtą projektą, iš Kęstučio gatvės pusės ketinama suformuoti šlaitą ir čia įrengti gėlynus.
Pagrindiniai skvero akcentai - fontanas ir variu dengto plieno konstrukcija, kainuosiantys apie 400 tūkst. litų (116 tūkst. Eur), šiuo metu kaip tik pradėti montuoti. Kadangi bus dirbama žiemą, statybininkai įsirengė specialią stoginę. Kaip pasakojo V. Girdauskas, jau baigiami lieti 24 varpai, kurie bus naudojami kariljonui sumontuoti (tai - specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas). Beje, šį projektą kuruoja kaunietis kompozitorius, garsiausias Lietuvos kariljonistas Giedrius Kuprevičius. Šakiečių bendruomenė galės pati apsispręsti, ar varpų muzika turėtų skambėti kasdien tam tikromis valandomis, ar tik švenčių metu. Pašnekovas pastebėjo, jog techninės galimybės gana plačios,- kompiuterio pagalba bus galima varpais groti gyvai arba pageidaujamą įrašytą siųsti kompiuteriu. Varpų muzika su fontanu nebus susieta,- jie veiks atskirai. „Kalbant apie fontaną, tai nebus tradicinis fontanas. Vanduo sudarys tik savotišką rūką, kadangi virš fontano, maždaug 4 metrų aukštyje, kabos varpai. Konstrukcijos plotis - 10 metrų. Pagalvota ir apie brangios konstrukcijos bei viso skvero saugumą,- čia bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“,- sakė projekto vadovas V. Girdauskas. Pasak jo, projekto autorius, kaunietis architektas Šarūnas Kiaunė, kurdamas šiuolaikišką konstrukciją, atsižvelgė į istorines aplinkybes. Būtent šioje vietoje praėjusiame amžiuje buvo centrinė gyvenvietės vieta,- šurmuliavo turgus, stovėjo bažnyčia, varpinė. „Įgyvendinant antrąjį rekonstrukcijos etapą, kitoje skvero dalyje bus įrengtas ir senasis „pliumpas“, iš kurio lietuvaitės nešdavo žydams vandenį. Šakiai net buvo vadinami „vandens nešėjų“ miestu. Užbaigę skvero rekonstrukciją, mes pagaliau suformuosime istorinį miesto centrą“,- sakė V. Girdauskas.