Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atliko tyrimą dėl galimo neįgalių nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo ir interesų užtikrinimo Šakių rajono savivaldybėje. Tyrimas atliktas po gauto griškabūdietės Orestos Naumavičienės kreipimosi. Sutapimas ar ne, tačiau artimiausiu metu situcija turėtų pajudėti į gera – Paluobių mokykloje-daugiafunkciame centre planuojama steigti trečiąjį sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrą rajone. Tiesa, pati O. Naumavičienė netiki, kad ledai taip greit pajudės.

Lūkesčiai pagrįsti

Savivaldybės merui adresuotame gruodžio 29d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažymoje nurodyta, jog rajone stokojama paslaugų neįgaliems vaikams, ypač reikalingas vaikų dienos centras, kurį galėtų lankyti vaikai su negalia. Kreipimesi buvo teigiama, kad neįgalius vaikus auginantys tėvai jau prieš dvejus metus kreipėsi į savivaldybę nurodydami, kokių paslaugų reikia jų vaikams ir šeimoms, tačiau jų problemos nesprendžiamos, paslaugų šeimoms daugiau neteikiama.
O. Naumavičienės, kuri kreipėsi į Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybą, dukra lanko Gelgaudiškio specialiojo ugdymo centrą „Šaltinis“, tačiau moteris pageidauja paslaugų dukters atostogų metu ir savaitgaliais. Šią problemą ji įvardijo ne tik kreipimesi Vaiko apsaugos kontrolieriaus įstaigai, bet apie tai ne kartą yra viešai kalbėjusi ir įvairių susitikimų metu. Galų gale ne jai vienintelei rajone tokių paslaugų reikia. Ne ji vienintelė ir ne pirmus metus garsiai kalba apie tokių paslaugų poreikį, kai nėra kur savo atžalų palikti, kadangi iš centro jis parvežamas 14.30 val. O ką daryti, jei šeimoje neįgaliu vaiku rūpinasi vienas iš tėvų arba vaikas suserga? Ką daryti, jei reikia dirbti ne iki pietų, o pilną darbo dieną?

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymi, kad tokie moters lūkesčiai yra pagrįsti.

Tiesa, nors Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasirašytame atsakyme minima, kad Šakių rajono savivaldybė teikia nemažai paslaugų asmenims su negalia, tačiau vaikams su negalia ir jų šeimoms šių paslaugų yra stokojama, nesuteikiamos paslaugos, kurių pageidauja O. Naumavičienės šeima pagal savo poreikius. Todėl E. Žiobienė siūlo ieškoti galimybių užtikrinti tinkamas paslaugas ir pagalbą visiems vaikams su negalia ir jų šeimoms, kad jos atitiktų jų individualius poreikius ir lūkesčius. Apie priimtus sprendimus prašoma tarnybą informuoti iki birželio 1 d.

Trečiasis centras rajone

Galima prisiminti, kad ne kartą vyko savivaldybės atstovų, neįgaliųjų organizacijų atstovų ir neįgalius vaikus auginančių tėvų iš Griškabūdžio, Barzdų ir Žvirgždaičių seniūnijų susitikimai. Tėvai yra pareiškę nuomonę, kad paslaugas neįgaliems vaikams galėtų teikti Griškabūdžio seniūnijoje esantis socialinių paslaugų centras, įsteigus jame papildomus etatus. Minimame centre, tėvų nuomone, galėtų būti vykdomas vaikų užimtumas mokinių atostogų metu ir bent vieną mėnesį vasaros atostogų metu.

Nors iki šiol buvo kalbama apie tokį centrą Griškabūdyje, pastaruoju metu prabilta, kad toks centras būtų steigiamas Paluobių mokykloje-daugiafunkciniame centre. Čia, kaip kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, geresnės sąlygos, dėkingesnė aplinka.

„Sprendimo projektas dėl nuostatų pateikimo bus svarstomas sausio 27d. tarybos posėdyje. Tada įstaiga galėtų kreiptis dėl licencijos“, – kalbėjo L. Pocevičiūtė, nelinkusi prognozuoti, kiek laiko galėtų užtrukti visi derinimai.
Centrą esą lankytų 10 arba daugiau vaikų, būtų patenkinami ir tų tėvų poreikiai, kurie vaikus čia norėtų palikti atostogų metu, vasarą. Vaikai į centrą būtų vežiojami, tad, kaip kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja, nesvarbu, ar centras būtų Griškabūdyje, ar Paluobiuose. Skaičiuojama, kad metams centro išlaikymui reikėtų 57 tūkst. eurų. Tačiau šie sprendimai, kaip sakė L. Pocevičiūtė, nėra susiję su kontrolierės E. Žiobienės raštu – ji šį raštą vertina tik kaip bendro pobūdžio pareiškimą.

Pažadais netiki

O. Naumavičienė viliasi, kad taip ir bus, kaip kalbama, tačiau kol centras neįsteigtas, ji pažadais per daug netikinti. Ne pirmą kartą jai tenka išgirsti – esą ji pati nesižino, ko norinti.

„Tai politinės valios nebuvimas, nes niekas nelinkęs į situaciją gilintis iš esmės. Net Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga sureagavo iš antro karto. Kyla daug abejonių. Tai kodėl to centro neįsteigė prieš dvejus metus?“ – retoriškai teiravosi neįgalią dukrą auginanti moteris.

Negana to, kad situacija nejuda, tačiau, kaip kalbėjo O. Naumavičienė, dar ir nepaaiškinami tokie vilkinimo motyvai. Ji jau nesuskaičiuoja įvairių kreipimųsi bei gautų atsakymų, tačiau jai lygiai taip pat neaišku, kur savivaldybėje nuplaukia tikslinės dotacijos (280 eurų per mėnesį), skirtos neįgaliam vaikui. Vieni valdžios atstovai esą aiškino, kad lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą, kiti – kad panaudojamos kitiems poreikiams. Kaip bebūtų, ji įsitikinusi, jog visa ši situacija yra kova, kurios tiesiog neturėtų būti.

Svarbiausia – vaikas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės pasirašytame atsakyme keliuose lapuose remiamasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniais, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms bendrosiomis taisyklėmis, po kuriomis pasirašiusi, kurioms pritaria ir Lietuva. Visi dokumentai yra paremti vienu iš pagrindinių nediskriminavimo principu bei valstybės pozityvių įsipareigojimų prisiėmimo neįgalių vaikų atžvilgiu nuostata. Aiškiai sakoma, kad vaikai turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Apskritai daugelyje dokumentų pabrėžiama, kad būtent vaiko interesų užtikrinimas yra pats svarbiausias prioritetas.

Kontrolierė E. Žiobienė rašo, kad nemažoje dalyje savivaldybių teikiamos tik bendrosios socialinės paslaugos, neteikiamos specialiosios, savivaldybėse, kurios specialiosios socialinės paslaugos teikiamos, teikiamų specialiųjų paslaugų spektras yra gana siauras, tačiau neretai savivaldybės pateikiamoje informacijoje nurodo, jog socialinių paslaugų savivaldybėje nestokojama.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Šakių rajono savivaldybėje gyvena 5670 neįgalių asmenų, iš jų 2707 darbingo amžiaus neįgalieji, 2820 pensinio amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir 143 neįgalūs vaikai. 54 neįgalūs vaikai gyvena mieste, 89 – kaime. Turimais duomenimis, 30 proc. neįgalius vaikus auginančių tėvų dirba, kiti registruoti Darbo biržoje, yra pensinio amžiaus arba prižiūri neįgalų vaiką.