Susitikimo su rajono vadovais metu Gotlybiškių kaimo gyventojai kėlė klausimą dėl kaimynystėje UAB „AUGA Grūduva“ teritorijoje bandymus pradėjusios biodujų jėgainės skleidžiamų nemalonių kvapų. Arčiausiai gamybinio objekto gyvenantys žmonės tikino, kad gyventi darosi nebeįmanoma, o biodujų jėgainės projekto partneriai tvirtino, kad imsis visų įmanomų priemonių stabilizuojant nemalonius kvapus.

Į susitikimą atvykę „AUGA group“ atstovai pristatė biodujų jėgainės projektą. Kalbėjęs UAB „AUGA Tech“ direktorius Armandas Šimulis, atsakingas už jėgainės paleidimą, priminė, kad „AUGA Grūduva“ – pieninių karvių augintoja, tad natūralu, kad gyvulininkystės komplekse susidaro didelis kiekis galvijų mėšlo ir kitos organinės žaliavos.

„Ilgus metus sprendėm ir galvojom, ką daryti su šita žaliava. Racionaliausias sprendimas buvo įmonei rasti investuotojus, kurie pastatytų biodujų jėgainę tam, kad galėtume gauti finansinę naudą, padidinti trąšumą iš esamo mėšlo ir sumažinti kvapus visame regione, – aiškino A. Šimulis pridurdamas, kad iki galutinio įveiklinimo dar trūksta keleto žingsnių. – Tikimės, naudą gaus ir bendruomenė, nes vienas jūsų bendruomenės narys jau dirba, ateityje dirbančiųjų bus ir daugiau.“

Gotlybiškių kaimo gyventoja Danguolė Naujokaitienė pirmiausiai pasiteiravo – o kada gyventojai buvo informuoti apie biodujų jėgainės statybas? Kaip informavo svečias, tai buvo padaryta „prieš išsiimant statybos leidimą, t. y. 2014 metais“.

Pasigilinus į pristatomą projektą, randame, kad statybos užsakovas yra UAB „Agapas“. Kad biodujų jėgainę statyti numato 2,3 ha plote, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „AUGA Grūduva“. Projekte taip pat nurodoma, kad pavienės sodybos yra už 130 ir 140 m, o iki Gotlybiškių gyvenvietės – apie 600 m.  

„O mus, gyventojus, kas ir per kur informavo, kad bus vykdomos tokios statybos, aplinkai čia sveika, nesveika? Kada informavote gyventojus?“ – teiravosi gotlybiškietė.

A. Šimulis patikino, kad biodujų jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas prieš gaunant statybas leidžiantį dokumentą, t. y. atlikti visi privalomi tyrimai, tarp jų ir oro taršos bei sklaidos. Pasak svečio, projekto poveikio aplinkai viešinimo išvada buvo viešinama respublikiniame dienraštyje ir Šakių rajono laikraštyje, patalpintas skelbimas Šakių seniūnijos informacinėje lentoje.

„Labai keista, kai aš gyvenu už maždaug šimto metrų, esu artimiausia gyventoja, tik šiemet sužinojau apie tas visas jėgaines. Ne visada paskaitom tuos laikraščius. Man tai juokinga, kai stato biodujų jėgainę, o parašė kažkur, kažkas, kažką, – laikėsi savo D. Naujokaitienė. – O ta kvapų sklaida – mes jaučiam tuos kvapus stipriai. Tiesiog nėra kuo kvėpuoti. Neina kambaryje būti. Neina gyventi.“

Ir kiti gyventojai tvirtino, kad ypač vakarais, nurimus vėjui, nemalonūs kvapai juntami visoje Gotlybiškių gyvenvietėje. Gyventojų tvirtinimu, anksčiau srutas iš rezervuarų į laukus gabendavo du kartus per metus, du kartus ir smirdėdavo, o dabar srutos į bioreaktorių keliauja nuolat, jos maišomos ir todėl „smirdi visą laiką“.

Į tokį gyventojų paklausimą A. Šimulis taip pat turėjo atsakymą, jis tvirtino, kad gyventojai, tikėtina, jaučia momentinę sklaidą.

„AUGA Grūduva“ kaupia gyvulininkystės žaliavas – mėšlą specialiuose antžeminiuose metaliniuose rezervuaruose, tam, kad atėjus sezonui galėtų tręšti laukus. Šie rezervuarai yra atviri, įrengti pagal visus galiojančius reikalavimus, – tikino A. Šimulis. – Svarbu pažymėti, kad biodujoms gaminti, bus naudojamas gyvulininkystės veikloje susidarantis mėšlas, kuris tiesioginiais vamzdžiais iš gyvulininkystės fermų bus tiekiamas biodujų jėgainei. Šalutinis biodujų, o vėliau ir išvalytų dujų  (biometano) produktas yra digestatas, kuris bus naudojamas augalininkystės laukų tręšimui. Digestato kvapas, lyginant su neapdorotomis srutomis, yra 60 proc. mažesnis, dėl to jo naudojimas reikšmingai pagerins regiono vietovių gyvenamosios aplinkos kokybę“.

Gyventojai teiravosi ir dėl atvežtinio vištų mėšlo (apie 2 tūkst. tonų), kuris yra sandėliuojamas „AUGA Grūduva“ gyvulininkystės komplekso teritorijoje.

Anot svečio, „AUGA Grūduva“ yra ekologinis ūkis ir tręšimui naudoja būtent vištų mėšlą bei ūkyje susidariusias srutas.

„Ūkis mėšlu ir srutomis tręšia apie 3,5 tūkst. ha žemės, todėl ir pasirinktas būdas, kad mėšlas būtų tvarkomas kontroliuojamu būdu, t. y. perdirbamas“, – tikino svečias.

Gyventojai neslėpė pasipiktinimo sakydami, kad vilniečiai atvažiavę čia daro pinigus, o žmonėms reikia gyventi ir kęsti sklindančius nemalonius kvapus.

Į pokalbį įsiterpęs tarybos narys Romas Pukinskas svarstė, kad dėl sklindančių nemalonių kvapų visko bioreaktoriui suversti nereiktų, juolab jei visas mėšlo perdirbimo procesas yra uždaras. Rajono meras Raimondas Januševičius teiravosi biodujų jėgainės statytojų, „kokių šie imsis sprendinių, kad būtų sumažintas kvapas šitoje teritorijoje“.

Kaip tvirtino A. Šimulis, šiuo metu vyksta mechaniniai įrenginių bandymai, o projektinį pajėgumą jėgainė pasieks metų pabaigoje, tad situacija dar keisis.

„Labiau kontroliuosime darbus maišymo rezervuare. Paukščių mėšlą nuo gyventojos pusės patraukėm. Aiškinsimės, iš kur ateina tarša“, – sakė A. Šimulis.

Vietos gyventoja dėl sklindančių nemalonių kvapų kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos agentūrą, kaip tikino A. Šimulis, šiuo metu laukiama išvadų. Jis visgi svarstė, ar tikrai oro tarša dar padidėjo, kokia ji „AUGA Grūduva“ gyvulininkystės ūkyje buvo iki biodujų jėgainės pastatymo.

„17 metų čia gyvenu. Niekad nėjau ieškoti teisybių. Kentėjom, bet dabar neįmanoma gyventi“, – tokiomis mintimis diskusiją užbaigė D. Naujokaitienė.