baneris leidinys

viltrakis_puodziukaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Jei UAB „Šakių vandenys“ iki metų pabaigos prie nuotekų tinklų nebūtų prijungę tiek vartotojų, kiek priklauso, savivaldybei buvo grasinama 4 mln. litų finansine korekcija, arba tiksliau, sankcija. Atrodo, jokios sankcijos taikomos nebus, nes bendrovė projekto tikslus ne tik įgyvendino, bet ir viršijo.

Nuotr. M. Viltrakis (kairėje) administracijos direktoriui J. Puodžiukaičiui įteikė ataskaitą apie įvykdytus darbus bei pasiektus tikslus.

Specialiai sudaryta komisija, vadovaujama UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovo Mindaugo Viltrakio, nuo rugsėjo pabaigos sprendė vartotojų prisijungimo prie nuotekų tinklų problemą. Praėjusį antradienį nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus jis pristatė administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui. Susitikime dalyvavo ir bendrovės vadovas Vaidas Litinskas bei Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stanislovas Pocevičius.
 
Pagal įgyvendintą Nemuno vidurupio projektą, prie nuotekų tinklų, kaip to reikalavo ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), iki šių metų pabaigos turėjo būti prijungta 1215 vartotojų. Jei šis tikslas nebūtų pasiektas, APVA savivaldybei grasino 4 mln. litų korekcija, , dėl to galėjo būti sumažintas finansavimas ir kitiems projektas. „Norime pasidžiaugti, kad tikslus ne tik pasiekėme, bet ir viršijome, nors metai buvo tikrai sunkūs“, - teigė M. Viltrakis, pridurdamas, kad savivaldybei nėra reikalo nerimauti ir dabar ji gali jaustis tvirtai. Vietoj minėtų 1215 vartotojų prie centralizuotų trasų buvo prijungta 1240. Be to, skaičiuojama, kad artimiausiu metu prisijungs dar apie 60 naujų vartotojų. Socialiai remtiniems gyventojams paramą skyrė savivaldybė, taip pat buvo suteikta galimybė už pajungimą išsimokėti per tam tikrą laikotarpį. Spręsdama susiklosčiusią situaciją, komisija rengė bendrus pasitarimus su aplinkosaugos specialistais, lankėsi pas gyventojus, ragino jungtis. Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius S. Pocevičius mano, kad toks ėjimas tiesiai pas žmones duoda rezultatų. „Nėra esmė nubausti, nes daug svarbiau, kad žmonės jungtųsi prie trasų. Vieną kartą pakalbi, kitą, žiūrėk ir prisijungia. Juk vis vien niekur nedings, turės prisijungti, bet žmonės to nesupranta“, - tikino S. Pocevičius. Pasiteiravus gyventojų apie jų nesijungimo motyvus, kaip pasakojo komisijos nariai, tenka išgirsti, kad to tiesiog neapsimoka daryti, nes didės tarifas. Tad išeitis – nuotekas leisti į griovelius... Už aplinkos teršimą, susijusį su nuotekų išleidimu į aplinką, 2009 metais buvo nubausti 32 asmenys, 2010 metais – 26, šiais metais tokių bausmių sulaukė 10 piliečių.

Po šių pasiekimų, M. Viltrakio žiniomis ir skaičiavimas, mūsų rajonas pagal prisijungusių gyventojų skaičių netgi pirmaujančiųjų sąraše. Be to, nesijungimas prie trasų ne tik rajono, bet ir visos šalies, kur buvo įgyvendinti tokie projektai, problema. Ne kartą kalbėta ir apie tai, kad tose vietose, kur nutiestos centralizuotos nuotekų trasos, prisijungimas prie jų turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Tai pabrėžė ir M. Viltrakis, raginęs savivaldybę imtis iniciatyvos rašyti raštą aukštesnėms institucijoms. J. Puodžiukaitis žadėjo tai derinti su rajono vadovu ir iniciatyvą šiuo klausimu galbūt parodyti per savivaldybių asociaciją. „Labai svarbu, kad įvykdėte įsipareigojimus, nes Aplinkos ministerija su savo grasinimais buvo kaip reikalas išgąsdinusi“, - pripažino administracijos direktorius.

Nors didžioji dalis gyventojų prie trasų jungiasi, visgi savivaldybės administracija ragina neužmerkti akių prieš galimus jau išvalyto ežero teršimo atvejus. Vieša paslaptis, kad ne vienas gyventojas nuotekas leido į ežerą, tad ar ši problema bus sprendžiama? Ne kartą į griovius nutiestus vamzdelius tikrino aplinkosaugininkai, žiūrėjo ežero valymo darbais rūpinęsi specialistai. Jie tikino, kad šiuo metu neina nustatyti, kad bent iš vieno vamzdžio galimai tekėtų fekalai. „Turėtų būti apsinešęs vamzdis, matytis muilenos, riebalų liekanos, tačiau kiek žiūrėjome, tikrai nieko nesimato“, - apie apžiūrėtus vamzdžius pasakojo inspektorius S. Pocevičius. „Aš buvau nuvažiavęs pažiūrėti ir mačiau iš trijų vamzdžių kažką bėgant, tai reikėtų tikrinti, žiūrėti“, - tikino J. Puodžiukaitis. Iš karto po susitikimo jis su S. Pocevičiumi nuvyko apžiūrėti P. Vaičaičio gatvėje galimai išleidžiamų nuotekų, grioveliu patenkančių į ežerą. Iš tikrųjų, kaip pripažino inspektorius, vieno iš administracijos direktoriaus nurodytų vamzdžių aplinkosaugininkai iki šiol nebuvo aptikę. „Nedaug teka, bet negeras kvapas yra, tai reikės pakalbėti su gyventojais“, - tikino S. Pocevičius. Svarbiausia, pasak jo, nustatyti, kam priklauso vamzdžiai ir tikrinti, kalbėtis, derinti. Kaip anksčiau buvo minėta, imtis kraštutinių priemonių ir vamzdžius tiesiog užbetonuoti neina, nes nėra tiksliai aišku, kurie vamzdžiai yra lietaus drenažas, kurie išvis nenaudojami, sunku nustatyti tikruosius teršėjus. „O jeigu užbetonuotų ir paskui paaiškėtų, kad tai lietaus kanalizacija, viskas pradėtų tvinti, tad čia irgi ne išeitis“, - tikino S. Pocevičius.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

85

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos