Labdaringas vargstančiųjų maitinimas jau ir Šakiuose

maitinimas3Giedrė PLEČKAITYTĖ
 
Praėjusį pirmadienį prasidėjo metų pradžioje įsikūrusios VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“ vykdoma labdaringa misija – maitinti itin sunkiai besiverčiančius rajono gyventojus. Savivaldybei po rotuše suteikus patalpas, pirmą kartą aukotą maistą valgęs benamis Vytautas neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau tai vyksta ir Šakiuose.    
 
Nuotr. Pirmadienį Šakiuose pirmą kartą VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“ direktorė ir kavinės „Puris“ savininkė Giedrė Šedbarienė vargstantiesiems nemokamai dalijo maistą.
 
Pamaitinti pirmieji vargšai
 
Tik šiemet rajone įkurtos VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“ nariai, ilgai nelaukę ir gavę rajono valdžios pritarimą, pirmadienį žengė pirmąjį žingsnį – maitinti benamius ir skurstančiuosius. Ši iniciatyva, pasak centro direktorės ir kavinės „Puris“ savininkės Giedrės Šedbarienės, didelio palaikymo sulaukė ir iš savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės. Ši paskatino drąsiai imtis sunkiau besiverčiančių žmonių maitinimo, juo labiau kad Šakiuose iki šiol labdaringos valgyklos ir nebuvo.

Kadangi po rotuše įsikūrusios kavinės „Puris“ savininkai kol kas maisto pajėgia pagaminti 20-čiai žmonių, Socialinės paramos skyriaus duomenimis, buvo sudarytas 19 socialiai remtinų žmonių sąrašas iš Šakių bei Valių ir Girėnų kaimų.

Pagal vaišnavietiškas tradicijas ruošiamu labdaringu maistu sąrašo žmonės nemokamai maitinami kiekvieną darbo dieną nuo antros iki trečios valandos po pietų. Pasak G. Šedbarienės, maistas gaminamas iš suaukotų produktų, nemažai jų gauta iš kasmet šalyje vykstančios „Maisto banko“ akcijos. „Mums žmonės aukoja įvairius produktus. Bandysime kasdien keisti maisto racioną“,- sakė G. Šedbarienė.

Dėkoja Dievui

Pirmąją labdaringo maisto dalinimo dieną pasirodę gyventojai neslėpė džiaugsmo turėdami progą pavalgyti. Benamis Vytautas, paklaustas kaip vertina tokią iniciatyvą ir galimybę nemokamai pavalgyti, atsakė: „Labai gerai. Tikrai planuoju kasdien ateiti čia pavalgyti. Maistas skanus“.

Kadaise į Šakius atvykęs gyventi Vytautas nuolatinio darbo neteko iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o prieš gerą dešimtmetį tapo benamiu. Kiek paatviravęs vyriškis pasakojo, kad šiuo metu žiemas ir vasaras leidžia Šakiuose esančiuose apleistuose namuose, vadinamuose Neverauskyne. Čia naktys slenka ant begriūvančio tvarto suręstoje pašiūrėje. Vytautas, sarkastiškai save vadinantis elgetų karaliumi, sako nemato jokių galimybių iš naujo kabintis į gyvenimą. „Kur gali kibti būdamas pensininku?“- svarstė Vytautas.

Benamis neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau Šakiuose, kaip ir Kaune, yra galimybė vargšams kartą per dieną skaniai pavalgyti. „Duok, Dieve, sveikatos tokius darbus atliekantiems žmonėms“,- kalbėjo vyriškis, patvirtindamas, jog Šakiuose tikrai yra nemažai panašaus likimo žmonių.

Pasirodo, mūsų krašte tikrai yra žmonių, kurie užjaučia alkstančiuosius. Pasak Vytauto, pernai jį visus metus maitino viena Šakiuose veikianti firma. „Yra nuoširdžių žmonių“, - kartojo pašnekovas.  

Vargstančiųjų maitinimo salėje tąkart apsilankęs Šakių seniūnas Alfonsas Jakas entuziastingai palaikė vaišnaviečių iniciatyva vykdomą labdaringą maitinimą. Pasak seniūno, Šakiams reikėjo tokios iniciatyvos. Beje, norintieji prisidėti prie labdaringos veiklos įgyvendinimo visuomet laukiami vaišnavų kultūros centre.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.