Nuotr. 18-metis Ernestas Orintas iki spalio mėnesio buvo guvus, eilinis abiturientas, tačiau dabar jam tenka kovoti su onkologine liga. Pasak vaikino mamos, šiuo metu jos sūnui geriau.
Nesitikėjo tokio dosnumo
Jaudinantis straipsnis apie Ernestą bei jį užklupusią ligą prieš porą savaičių pasirodė naujienų portale tv3.lt. Vos per parą svetimam skausmui neabejingi žmonės suaukojo apie 11 tūkst. eurų, nors pirminis prašymas – specialiai ampulei reikalingi 7 tūkst. eurų. Ernesto mama Saulė Orintienė pripažįsta, kad jie visiems be galo dėkingi ir tikina, kad visos lėšos bus skirtos sūnaus gyvenimo kokybės užtikrinimui, vaistams, būtinai pagalbai. Jei atliks pinigų nuo Ernesto gydymo, juos atiduos Rimanto Kaukėno paramos fondui, kuris globoja vėžiu sergančius vaikučius.
„Norėčiau visiems nuoširdžiai padėkoti už kiekvieną parašytą palaikymo žodį. Man tai tikrai daug ką reiškia, lyg nuo kiekvieno žmogaus nuoširdus ir šiltas apkabinimas. Negalvojau, kad Lietuvoje gali tiek atsirasti gerų žmonių“, – savo socialinėje paskyroje pirmadienį rašė pats Ernestas.
Džiaugiasi pagerėjimu
„Šiandien man, kaip mamai, jo būklė atrodo stabili, pats atsikelia iš lovos, valgo, kalba, juokiasi, nuo pirmadienio paskirtas gydymas, suleisti pirmieji vaistai. Pirma dozė buvo kompensuota, o dėl ateities ir kitų dozių dar neaišku, paaiškės ateityje“, – sakė S. Orintienė.
Iki birželio 12 d. jis buvo gydomas Kauno klinikose, tačiau esant kritinei būklei ir pageidaujant mamai ir paties sūnaus noru jis buvo pervežtas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kuriose gydomas ir dabar.
Prieš tai aštuoniolikmečio būklė buvo itin sunki – jis nesikėlė iš lovos, nekalbėjo, buvo maitinamas per zondą, tad mama neslepia džiaugsmo matydama atsigavusį sūnų ir tiki, kad su kiekviena diena jis stiprės vis labiau.
„Manau, gal ryt kelsime iš lovos, imsimės mankštintis, kad dar labiau stiprėtume“, – planais dalijosi S. Orintienė.
Apvirto aukštyn kojom
Šeimos gyvenimas aukštyn kojomis apvirto praėjusių metų spalio 28d., kai šeima pamatė, jog Ernesto pažastyje padidėjo limfmazgis.
„Vos diagnozavus kraujo vėžį, medikai išpjovė sūnui limfmazgį, po atliktų penkių chemoterapijų situacija buvo suvaldyta. Pasak medikų, mes buvome visiškai pasveikę. Gavome šeštą chemoterapiją, gavome labai sunkią septintą, po kurios buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, kuriai buvo panaudoti jo paties kaulų čiulpai. Po transplantacijos atrodė, kad viskas pasitaisė. Po trijų savaičių buvome išleisti namo. Grįžus namo, rytojaus dieną pradėjus skaudėti pilvui, vėl kreipėmės į medikus. Po keturių dienų, balandžio 18 d., vėl buvome paguldyti į Kauno klinikų Hematologijos skyrių“, – prisimena S. Orintienė.
Mama pasakojo, kad Ernesto sveikata ėmė blogėti, jis nuolat skundėsi pilvo skausmais, dideliu karščiavimu, nuovargiu, pradėjo kristi svoris.
Nors tokių išbandymų, kokius šiuo metu patiria Ernesto šeima, nenorėtų niekas, tačiau S. Orintienė nė akimirkai neprarado vilties, kad sūnus atsistos ant kojų ir sustiprėjęs bei atsigavęs toliau džiaugsis gyvenimu.
Kasdien prie sūnaus budinti ir bedarbe tapusi mama Saulė tvirtina net nežinanti, kiek kam dar gali reikėti pinigų, tačiau akivaizdu, kad jų reikės tiek gydymui, tiek reabilitacijai.
Norėdami padėti Ernestui, tai galite padaryti pervesdami norimą pinigų sumą į mamos Saulės Orintienės banko sąskaitą Saulė Orintienė, LT057300010029266903. Paskirtyje nurodykite „Parama Ernestui“.