Nuo gegužės 1 d. dešimties viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatyta 10 proc. kintamosios dalies dydžio algos dalis. Tai nėra naujiena – kiekvienais metais pelningai dirbančių gydymo įstaigų vadovai turi teisę gauti didesnes algas, tik tam turi pritarti savivaldybės taryba.

Sveikatos įstaigos vadovų algos susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastarąją tvirtina rajono taryba, atsižvelgdama į veiklos rodiklių sumą. Mėnesinės algos kintamoji dalis viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

 

Viešųjų įstaigų Šakių ligoninės, Šakių GMPS, Kudirkos Naumiesčio PSPC, Šakių PASPC, Griškabūdžio, Gelgaudiškio, Kidulių, Lukšių, Lekėčių, Panemunių  ambulatorijų veiklos rezultatai 2019 m. buvo teigiami, todėl, rašoma aiškinamajame rašte, ir nustatoma kintamoji algos dalis (metams laiko).

Rajono įstaigos įvertintos nuo 35 iki 50 balų, visų įstaigų vadovams numatytas tokia pati 10 proc. nuo pastoviosios dalies algos dalis, mat šiam dydžiui gauti įstaigos veikla turi būti įvertinta 30–59 balais.

„Apskritai ministerija nuleidžia standartus, kuriuos turi atitikti įstaigos, mes čia nelabai ką lemiame. Visgi galiu pasidžiaugti, kad šalies mastu mūsų įstaigos maždaug per viduriuką“, – sakė savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė.

Savo veiklos ataskaitose įstaigų vadovai apžvelgia finansinę padėtį, nemažai ambulatorijų susiduria su mažėjančiu prisirašiusių pacientų skaičiumi. Lyginant dvejus paskutinius metus Lukšių ambulatorijoje prisirašiusių sumažėjo 93 pacientais, Gelgaudiškyje – 90, Panemunių ambulatorijoje mažėjo 67 pacientais, su šia problema ypač susidūrė Šakių PASPC, kur pacientų sumažėjimas skaičiuojamas ne keletu procentų, o net 34,42 proc., o štai Lekėčiuose pokytis tik 0,2 proc.

Šakių ligoninėje per metus stacionaro sąlygomis atliktos 848 operacijos ir 726 ambulatorinės operacijos. Šakių GMPS iškvietimų skaičius 2019-aisiais buvo 5 tūkst. 548, lyginant su 2018-aisiais, sumažėjo 35 iškvietimais.

Skirtinga situacija ir su medicinos punktais. Šakių PASPC pernai uždarė Briedžių, Gotlybiškių, Sintautų, Slavikų ir Veršių medicinos punktus. Štai Kudirkos Naumiesčio PSPC praėjusiais metais veikė ambulatorija ir trys medicinos punktai kaimo vietovėse (Keturnaujienos, Panovių, Žvirgždaičių). Griškabūdžio ambulatorija aptarnauja du medicinos punktus – Barzdų ir Baltrušių. Degutinės medicinos punktas įsikūręs Degutinės bendruomenės patalpose, punktas suremontuotas rajono savivaldybės lėšomis, bet šiuo metu neveikia, nes nėra higienos paso, Barzdų ir Baltrušių medicinos punktai įsikūrę privačiose patalpose, kurias ambulatorija nuomoja iš privačių asmenų. Pernai, kaip rašoma ataskaitoje, buvo kreiptasi į rajono administraciją pagalbos dėl ambulatorijos pastato kamino būklės įvertinimo. Buvo gauta išvada, kad kamino būklė avarinė, reikalingas kapitalinis remontas.

Štai Kidulių ambulatorija vykdydama nacionalines prevencijos programas viršijo Kauno TLK vidurkius, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose atlikta 39,6 proc. daugiau nei 2018m. Gelgaudiškio ambulatorija mini patikrinusi 370 asmenų dėl tuberkuliozės. Gana aktyviai PSDF lėšomis finansuojamų ligų (gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies kraujagyslių ligų) prevencijos programų vykdymas vykdomas ir Kudirkos Naumiesčio PASPC – siekia 30 proc. Tai vykdo ir kitos įstaigos, bet programų įgyvendinimo rodikliai mažesni.

Tiesa, Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje savivaldybės gydytoja E. Zubrickienė tarybos nariams pripažino, kad pirminiai centrai rajone nėra stiprioji pusė ir prie šio klausimo bus grįžta po pandemijos. Kalbėdama apie karščiavimo kliniką gydytoja sako, kad nors šias paslaugas gyventojai gauna, bet medikų atsakymai ir jų požiūris tuo klausimu savivaldybės administracijos vadovus nuvylė.

„Draugo“ inf.