Šakietė Lina Pranckevičiūtė po studijų ir darbo Kaune nusprendė sugrįžti į gimtąjį kraštą. Vos baigusi bakalauro studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabartiniame Lietuvos sporto universitete), o vėliau įgijusi ir magistro laipsnį Vilniaus universitete, savo profesinę karjerą pradėjo Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Šiuo metu ji dirba Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Šakių VSB) vyriausiąja sveikatos specialiste.

„Nuo vaikystės norėjau padėti kitiems. Jautiesi geriau, kad kažką padarei dėl Lietuvos, dėl kitų žmonių gerovės. Sveikatos specialisto darbas man atrodo netgi prasmingesnis negu gydytojo, nes mūsų pats pagrindinis tikslas ir turi būti, kad žmonių į gydymo įstaigas patektų kuo mažiau. Pagrindinės sveikatos specialisto sritys yra sveika mityba, fizinis aktyvumas ir psichologinė sveikata, kurios užtikrina visuomenės gerbūvį, geresnę gyvenimo kokybę“, – pasakoja ji.

Savanorystė, darbas per nuotolį ir sveikatos situacija Šakių rajone

Noras padėti žmonėms ir rūpintis jų gerove puikiai atsispindi ir savanoriškoje veikloje – mergina darbuojasi tik šiais metais Lietuvoje pradėjusios veikti vyrų linijos komandoje. Ji džiaugiasi prisijungusi prie komandos, kad susirašinėdama su žmonėmis gali spręsti įvairias problemas. Ji sako, kad tokios linijos atsiradimas buvo seniai reikalingas dalykas, tačiau pastebi, kad vyrams, skirtingai nei moterims, kreipiantis pagalbos neretai pritrūksta drąsos.

„Čia suveikia stereotipai ir mitai, pavyzdžiai, atėję iš vaikystės. Juos gali stabdyti baimė, kad sužinos aplinkiniai“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

Nuotolinis darbas pandemijos metu kelia sunkumų. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms bendrauti ir matant vienas kitą, tačiau atstumas ir artimo ryšio nebuvimas tarp žmonių turi savų minusų. Per kamerą dažniausiai matai tik žmogaus veidą ir nepastebi jo kūno kalbos, kuri apie žmogų ir jo psichologinę būklę gali pasakyti daug daugiau.

„Specialistui tenka didesnis krūvis dirbant nuotoliniu būdu, nes jis mato žmogų per kamerą, bet nemato jo rankų ir kojų. Tačiau nemanau, kad dėl to nukenčia paslaugos kokybė, tačiau toks nuotolinis darbas vargina, bet šiuo metu tai yra geriausia alternatyva“, – su viltimi į situaciją žvelgia L. Pranckevičiūtė.

Ji savęs nevadina sveikatos eksperte. L. Pranckevičiūtė teigia, kad jos svarbiausia funkcija profesinėje veikloje yra tarsi vadybininko, kuris siekia užtikrinti, kad žmonės rūpintųsi savo sveikata, ir stengiasi paskatinti juos kreiptis pagalbos į specialistus. Viena pagrindinių veiklų, kuria ji užsiima, yra streso valdymo kursų rengimas. Nors Šakių VSB organizuojami kursai yra nemokami, norinčių juose dalyvauti yra nedaug.

„Šakių rajone mažai žmonių kreipiasi pagalbos. Daugiau stengiamės kreiptis į darbdavius ir darbovietes ir taip siūlyti savo paslaugas, nes žmonės savo valia nesikreipia į sveikatos specialistus“, – apgailestauja pašnekovė.

Į gimtajį kraštą sugrįžti nusprendė ieškodama pokyčių gyvenime ir vedama smalsumo: „Pagalvojau, kad atėjo laikas kažką keisti gyvenime, todėl pamaniau, kodėl nesugrįžti į Šakius ir pasižiūrėti, kaip visuomenės sveikatos specialisto darbas yra vykdomas mūsų rajone, mažesnėje savivaldybėje. Didelis miestas yra vienoje vietoje, o rajonas išsidėstęs po visą apylinkę, todėl sunkiau pasiekti žmones.“

Apie tai, kaip prižiūri savo sveikatą ir ką patartų kitiems

„Rūpinuosi savo fiziniu aktyvumu nuo bėgimo iki intervalinių treniruočių, pasirenku, ko pati noriu ir ko man reikia tą dieną, domiuosi sveika mityba ir turiu galimybę gaminti pati, keičiu produktus į sveikesnius. Pagal streso kontrolės mokymus stengiuosi pritaikyti tinkamus sau metodus“, – teigia L. Pranckevičiūtė.

Ji sako, kad stabilios fizinės ir emocinės būklės garantas yra ne tik aktyvus judėjimas, bet ir sveika bei subalansuota mityba. Ji rekomenduoja išmokti skaityti produktų etiketes ir stengtis atsirinkti sveikatai palankius produktus. Jos manymu, ypač svarbu stebėti suvartojamą cukraus kiekį, kuris yra produktų sudėtyse, ir stengtis neviršyti paros normos.

„Domėtis sveikos mitybos principais gali kiekvienas, stebėti skaidulingų medžiagų kiekį. Tam ir yra reikalingi visuomenės sveikatos biuro organizuojami mokymai. Pavyzdžiui, moteris gali suvartoti 25 gramus cukraus per parą, – sako L. Pranckevičiūtė. – Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vyrams rekomenduotinas suvartoti maksimalus cukraus kiekis yra kiek didesnis – 37 g, o maksimali paros riba – 50 g. Tiesa, Europos Sąjunga ją yra reglamentavusi beveik dvigubai didesnę – 90 gramų.“

L. Pranckevičiūtė sako, kad šiuo metu gyvenimas Šakiuose jai patinka, o veikla, kuria užsiima, taip pat džiugina.

„Man patinka būti Šakiuose. Tai yra labai ramus laikotarpis po Kauno. Žinoma, prie to prisideda ir karantinas. Kai buvau didesniame mieste, buvo daug daugiau darbo ir mažiau laiko sau, o dabar galiu laisvalaikį skirti savo pomėgiams“, – sako pašnekovė.

Savo svajonių ir tolimesnių karjeros planų ji neatskleidžia, tačiau teigia į užsienį išvykti nenorinti: „Niekada nenorėjau išvykti į užsienį. Visada norėjau, noriu ir, manau, norėsiu likti Lietuvoje. Pagrindinis tikslas – norėčiau dirbti taip, kad būtų nauda žmonėms. Visada reikia išsikelti tokį tikslą, kad jis būtų pasiekiamas, ir jis neturi būti vienintelis tikslas, jis turi augti palaipsniui. Jeigu tiesiai šauti į vieną tikslą – tada gali stipriai nusivilti.“

Baigdama pokalbį visuomenės sveikatos specialistė paragino žmones pozityviau pažvelgti į karantino laikotarpį.

„Noriu palinkėti sveikatos, daugiau sąmoningumo, pamiršti praeitį, mėgautis buvimu čia ir dabar, daugiau džiaugtis gyvenimu“, – atsisveikindama tarė pašnekovė. Ji sako, kad gerai sveikatos būklei palaikyti gali padėti ne tik fizinis aktyvumas ar sveika mityba, bet ir, pavyzdžiui, šiuo metu kalėdinių filmų žiūrėjimas, gerų knygų skaitymas ar tiesiog trumpas pasivaikščiojimas lauke kvėpuojant grynu oru – visa tai padeda pagerinti ir žmogaus psichologinę būklę.

Rimantas Puidokas