Rietavo, Šilalės bei Jurbarko rajonų savivaldybėse sergamumo Covid-19 rodikliai yra sumažėję tiek, kad čia žadama atlaisvinti karantino ribojimus. Nedaug iki žalios spalvos pagal šviesoforo principą trūksta ir Šakiams, tačiau nors savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų vadovas Redas Juškaitis galimybę gyventi laisviau vertina palankiai, bet tik su tam tikromis sąlygomis.

Ketvirtadienio duomenimis, rajone koronavirusu sirgo 130 žmonių, kartu su jais saviizoliacijoje buvo 200 rajono gyventojų. Žiūrint pagal bendrą šalies sergamumo vidurkį, galima paminėti, kad šalyje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 395 atvejai, rajone – 172. Tam, kad būtų galima galvoti apie karantino laisvėjimą, ko siekia mažą sergamumą turinčios savivaldybės, sergamumas 100 tūkst. gyventojų turėtų būti 150 atvejų arba mažesnis. Dar vienas iš rodiklių – ne daugiau nei penki nauji susirgimo atvejai per dieną. Mūsų savivaldybėje šis rodiklis yra mažesnis – vidutiniškai suserga po keturis žmones per dieną, tačiau, kaip esame minėję anksčiau, sergamumo kreivė gana banguoja – kai kuriomis dienomis nefiksuojama nei vieno atvejo, o kitomis būna ir septyni ar net aštuoni atvejai.

„Vertinčiau palankiai, tik su sąlyga, kad mūsų savivaldybė – burbulas. Jeigu mes atlaisvinam taip, kad leidžiam įvažiuoti visiems kitiems, tai turėtume nemenką riziką. Šiandien situaciją rajono matom ir valdom, bet jeigu įsileisim visus... Vidury savaitės ir kontrolė daug menkesnė arba visai nevykdoma“, – mintimis, atsakydamas į klausimą, kaip vertintų Šakių savivaldybės galimybės laisvėti, kalbėjo R. Juškaitis.

Mobilus patikros punktas šiuo metu dirba tik dvi valandas ir gali paimti po 20 ėminių, tačiau nė karto limitas nebuvo išnaudotas.

„Aštuonių dienų vidurkis – 2,5 teigiamų atvejų per dieną“, – informavo ekstremalių situacijų operacijų vadovas.

Tiesa, ateityje darbo laiką vėl planuojama ilginti, mat testus reguliariai turės darytis skiepytis nesutikę pedagogai ar su mokiniais dirbantys, bet galutinai nepaskiepyti švietimiečiai.

Anot R. Juškaičio, tie švietimo įstaigose dirbantys specialistai, kurie gaus pirmąjį skiepą, iki kol bus revakcinuoti, turės testuotis reguliariai – ne dažniau nei kas septynias ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tie švietimiečiai, kurie vakcinos atsisakys, reguliariai testuotis turės nuolat (7–10 dienų).

„Vakar irgi nemažai skambučių sulaukiau: „O kaip yra, jeigu mes nesiskiepysim, ar tikrai turėsim nuolat tesus darytis?“ Tai tikrai taip. Tai ir paskata skiepytis. Arba nuolat darytis iš nosiaryklės testus. Tai numatyta sąlyga Valstybės lygio Operacijų vadovo, direktorius irgi pasirašė įsakymą“, – kalbėjo R. Juškaitis.

Nesiskiepiję medikai ar globos įstaigose dirbantys slaugytojai testus turės kartoti rečiau – kartą per dvi savaites.

Nuo ketvirtadienio Jaunimo kūrybos ir sporto centre pradėta revakcinacija – skiepijami pirmą skiepą jau gavę asmenys. Iškart po jų vakcinų sulauks ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymo programą įgyvendinančių asmenų, taip pat dirbančių specialiosiose mokyklose, bendro ugdymo mokyklų specialiose klasėse, profesinio mokymo įstaigose pagal specialių ugdymo poreikių mokiniams skirtas profesinio mokymo ir socialinių įgūdžių programas. Jiems neseniai atlikti ir antikūnų testai. Visiems šiems asmenims vakcinavimas bus vykdomas Jaunimo kūrybos ir sporto centre, o pradėjus skiepyti 80+ amžiaus grupės asmenis, jiems vakcinavimą nuspręsta vykdyti ambulatorijose, prie kurių asmenys yra prisirašę.