Asta GVILDIENĖ

Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis Lekėčių bendruomenės moterų klubas  ir  Paluobių kaimo bendruomenė „Pagirys“ užbaigė europinėmis lėšomis finansuojamą 41 tūkst. litų vertės projektą „Žolininkystė ir sveikos gyvensenos populiarinimas“, pritraukusį nemažą būrį profesionalių lektorių, ekologų, jogos specialistų ir sveikos gyvensenos  propaguotojų. Jie mūsų rajono gyventojams skaitė paskaitas, vedė praktinius užsiėmimus ir padėjo formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Nuotr. V.Brazaitienė žavėjosi lekėtiškių moterų meno pajautimu fotografuojant vaistažoles.

Propagavo sveiką gyvenseną

Pasak Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkės ir projekto vadovės Vaidos Brazaitienės, gyvenant tokioje dėkingoje aplinkoje, kai aplinkui miškai, grynas oras, trykšta natūralūs šaltiniai ir auga gausybė vaistažolių , tiesiog negali nepropaguoti sveikos gyvensenos principų. Pasirodo, kad gerokai prieš šį projektą į Lekėčius buvo kviečiami žinomi sveikos gyvensenos populiarintojai ir jogos specialistai, moterys nuo seno žinojo vaistinių augalų svarbą, juos rinko ir dalijosi receptais. „Galbūt ir toliau sėkmingai būtume ėję ta kryptimi, jei nebūtų išgąsdinusi krizė, jei nebūtų reikėję taupyti pinigėlių, - prasitarė V.Brazaitienė.  – Todėl po dvejų metų pertraukos labai džiaugėmės galimybe per ES lėšomis finansuojamą projektą atgaivinti senąsias tradicijas, prisiminti liaudies medicinos – vaistažolininkystės svarbą, skatinti žmones domėtis ir rūpintis savo sveikata.“

 
Atsigręžė į gamtą ir rytų filosofiją

V.Brazaitienės teigimu, šiandien visame pasaulyje diskutuojama apie sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir dvasingumo naudą. Technikos pažanga, informacinių technologijų diegimas bei ekonominio – socialinio lygio kilimas šiuolaikinį žmogų stumte stumia į fiziškai ir dvasiškai negatyvią gyvenseną. Nesubalansuota mityba, fizinis pasyvumas, psichinė ir emocinė įtampa , pesimistinis požiūris į gyvenimą, užsisklendimas savyje, gyvenimo tempas ir žalingi įpročiai vis daugiau žmonių skatina atsigręžti į gamtą, į rytų filosofiją. Šiandien tiesiog būtina išmokti atsipalaiduoti, sveikai maitintis, pozityviai mąstyti ir galų gale gyventi be agresijos ir streso. Todėl lekėtiškiams labiau rūpėjo ne tiek materialinė, kiek dvasinė projekto įgyvendinimo nauda. Aišku, jie labai džiaugiasi ir įsigyta technika: kompiuteriu, spausdintuvu, multimedija, ekranu, fotoaparatais. Tačiau to, ką davė sveikos gyvensenos pamokos įkainoti neįmanoma. Lietuvos jogos federacijos pirmininkas Kauno kolegijos Rytų tradicinės medicinos dėstytojas, filosofasVytis Zabulėnas, Kauno jogos studijos jogos instruktorė Kristina Sudžienė, Sveikuolių sąjungos viceprezidentas, sveikatos, jogos ir kvėpavimo meno mokytojas Eligijus Valskis, VšĮ „Eko sąjūdis“ lektorius ir unikalios slavų stuburo sveikatinimo programos „Belojar“ atstovas Lietuvoje Česlovas Jakovičius, Lietuvos biologė - žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ir Ebru meno instituto Ebru technikos meistrė Irma Čekanauskienė supažindino su sveikos gyvensenos metodų visuma, suteikiančia galimybę pasiekti kūno, proto, jausmų bei sielos harmoniją, būti vienovėje su gamta bei aplinkiniu pasauliu, šią harmoniją ir ramybę skleidžiant aplinkui save.

Ne veltui sakoma, asmeninė žmogaus sėkmė slypi tik pačio žmogaus viduje, nes tik nuo jo pačio priklauso, kiek jis pasirūpins savimi. Kalbėdama apie projekto metu propaguotus sveikos gyvensenos įgūdžius, Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė patikino, jog visi žino daug sveikatingumo paslapčių, tik jomis nesinaudoja. Pavyzdžiui, labai svarbu per dieną išgerti bent 1 – 2 litrus vandens, tačiau jis turi būti šarminis. Šarminis yra natūralus šaltinio vanduo, kuris teka čia pat Lekėčių miškuose, tačiau jį labai paprasta pasidaryti ir patiems į paprastą rūgštinį vandenį įlašinus keletą lašų citrinos ar apelsino sulčių. Sveikuolių teigimu, daugelio labai mėgstamą kavą taip pat būtų sveikiau pakeisti žaliąja arbata, nes kava išplauna iš organizmo žmogaus širdies veiklai taip reikalingus kalį ir magnį. „Žaliosios arbatos galime rasti ne tik parduotuvių lentynose, bet ir savo sode – tereikia nusiskinti keletą obels ar juodojo serbento lapų ir užplikyti užvirusiu, bet ne 100 laipsnių karščio vandeniu, - patikino pašnekovė. – Beje, patartina antrą kartą vandens arbatai neužvirinti, o įsipilti naujo.“  Iš tiesų, ir valgyti galime viską, tik turime žinoti, ką su kuo derinti, kada ir kaip valgyti. Pasirodo, vaisius reikėtų valgyti tik iki 12 val. - tada geriausiai įsisavinami visi vitaminai ir angliavandeniai, o ne vakare, kaip mes esame įpratę. Saulei nusileidus, grūdinių produktų geriau į burną neimti. Tiems, kas bijo mankštos, specialistai pataria bent keturis kartus pakelti rankas į viršų, įkvėpti ir iškvėpti, kad organizmas gautų daugiau deguonies ir energijos. Kad geros nuotaikos ir energijos užtektų visai dienai, ryte, pasak projekto vadovės, tiesiog būtina atsikelti nuo 5 iki 7 val. – tai labai svarbu ir sveikatai, ir grožiui, ir ilgaamžiškumui. Sveikuoliai akcentuoja, kad žmogus turi atsigulti ir užmigti iki 23 valandos, kad pailsėtų jo protas. Mat šis procesas vyksta tik iki 24 val., vėliau ilsisi žmogaus fizinis kūnas. „Jei visą gyvenimą neužmiegi valandą iki vidurnakčio, turi blogą atmintį, sunku mokytis, sunku dirbti. Atrodo, tai smulkmenos, bet jos labai reikšmingos, - tikino V.Brazaitienė. – Nėra vyturių ir pelėdžiukų. Visa tai žmonių išmislas.“

V.Brazaitienė pasakojo, kad Sveikuolių sąjungos viceprezidentas E.Valskis, jau daugiau kaip 25 metus nevartojantis mėsos ir gyvenantis pagal Rytų filosofiją, rekomendavo nevalgyti mėsos, žuvies ir kiaušinių, motyvuodamas tuo, kad tai yra kritęs kūnas, kuriame nėra gyvybinės energijos. Tai lavoniena. Jogos federacijos pirmininkas V.Zabulėnas tokios nuostatos neturi. Jis taip pat gerai išmano rytų filosofiją, tačiau mano, kad mėsą reikia valgyti, tik galbūt ne tiek, kiek mes valgome ir ne tokią, kokią valgome. Mėsos pavalgyti pakaktų per mėnesį vieną ar du kartus. Pasak Lekėčių benduomenės moterų klubo pirmininkės, jo manymu, žmonėms, valgantiems tik vegetarinį maistą, akyse trūksta ugnelės, jų akys nešviečia. „Kaip bebūtų, mūsų proprotėviai valgė mėsą. Tai yra mūsų kraujyje. Tačiau žmogaus žarnynas nėra pritaikytas mėsos virškinimui, o ir didelių iltinių dantų mes neturime“, - samprotavo V.Brazaitienė. Tad kiekvienas turėtų pats viską išbandyti ir pasirinkti savo kelią.

Projekto „Žolininkystė ir sveikos gyvensenos populiarinimas“ metu buvo paruošta ir atidaryta fotografijų paroda „Vaistiniai augalai meninėje fotografijoje“, kuri Lekėčių kultūros namuose veiks iki rugpjūčio pabaigos. Joje - lekėtiškių V.Brazaitienės, Rūtos Krikštopaitienės, Rasos Kaukienės, Eglės Brazaitytės, Aušros Pažereckienės ir Dovilės Jočiūnaitės, neklysiu sakydama, tikri meniniai darbai. Pasak projekto vadovės, tai ne šiaip sau vaistažolių, randamų miestelį supančiuose miškuose ir aplinkinėse apylinkėse, fotografijos, šalia pateikiama visa informacija apie jų gydomąsias savybes ir vartojimą.

Planuoja atgaivinti krašto paveldą

Aktyvios Lekėčių krašto moterys turi viziją - atgaivinti tradicinius amatus, todėl kitas jų projektas „Tradicinių amatų ir etnokultūros puoselėjimas“ bus nukreiptas kultūrinio paveldo populiarinimo linkme. Bendruomenė dešimčiai metų yra išsinuomojusi medinį buvusios Lekėčių pagrindinės mokyklos pastatą su senovinėmis krosnimis, kurių vietoje planuoja statyti  didelę senovišką zanavykišką duonkepę, šakočių kepimo krosnį. „Nuo senų senovės mūsų krašte gyvuoja ne tik naminės duonos, bet ir lietuviško šakočio kepimo tradicijos. Įvairių švenčių progomis aplinkinių vietovių gyventojai į Lekėčius važiuodavo užsisakinėti šakočių, - patikino projekto vadovė. - Moterys ir šiandien turi senovines, malkomis kūrenamas krosnis, ir šiandien kepa tradicinius šakočius.“ Bendruomenės moterys planuoja čia įkurti ir vėliau išplėsti savotišką amatų centrą.