Sima KAZARIAN Mokyklos vartosi priešmirtiniuose pataluose ir dejuoja: „Nykstam..“ Kaltina valdžią, mokinių trūkumą ir labiausiai įsižeidžia išgirdusios, ypač iš valdžios atstovų: „Mokykla – tai verslas“.
Nuotr. V. Daniliauskas – vienas geriausių strategų ir verslininkų. Tai, kad virš tūkstančio mokinių skaičiuojanti „Varpo“ mokykla liks pagrindine – daug kas net nesapnavo. Mokyklų reforma čia kirto skaudžiausiai.
Jau krepšelių sistema, t.y. pinigai paskui vaiką, sufleruoja, kad mokyklų veiklai taikomas verslo modelis.
„Kur ritasi pasaulis, jei mokykla tampa verslu?“, „Tai laikai atėjo... Dabar vaikomės krepšelių...“- pasigirsta dejonės. Bet laikas keisti mentalitetą „duokit man mokinius, duokit man pinigus“. Dabar tenka viską susirasti patiems. Neužtenka vien būti – šlubai, raišai, geresnei ar prastesnei.
Mokykla kaip įmonė turi mokėti pasiūlyti gerą produktą, teigiama naujausioje švietimo strategijoje. Tai turėtų būti geros mokymo kokybės užtikrinimas ir, kaip ir pridera verslui, gera reklama. Kokias mūsų rajono mokyklas verta vadinti geromis verslininkėmis?
Žymiausios rajono verslininkės
Turbūt daugelis sutiktų, kad vienos žymesnių mokyklų - verslininkių yra Šakių „Žiburio“ gimnazija ir „Varpo“ vidurinė mokykla. Pastaroji susirado nišą – stiprią meninę popamokinę veiklą ir ilgai buvo ant bangos. Stipri dramos studija, vizualiosios meno dienos buvo koziriai, kurie sužaidė puikiai, tai rodė ir mokinių skaičius.
Vitas Daniliauskas – sumanus vadovas, kuris moka greitai susiorientuoti situacijoje, kitaip tariant – puikus verslininkas. Tačiau ir gudri lapė uodegą išsidilgina, o šios mokyklos direktorius padarė klaidą, kuri jo verslui daro lemiamą įtaką ir šiandien – kitaip tariant, nespėjo įšokti į gimnazijos traukinį.
Apsukresnė pasirodė „Žiburio“ gimnazija, kuri pirma rajone pasivadino gimnazija ir tai jai padarė didžiulę reklamą, už kurią susižėrė „krūvas“ mokinių.
Tuo tarpu V. Daniliauskas uždelsė įgyvendinti gimnazijos su menine pakraipa idėją ir šiandien sėdi ant vidurinių suolelio. Kitais metais teks pasitenkinti pagrindinės mokyklos statusu.
Pabudino reforma
Tiems, kurie nesugalvojo, kaip pagerinti savo statusą ir padidinti populiarumą anksčiau, teko pabusti iš letargo miego mokyklų reformos metu. Ji atėjo, nes mokinių per mažai, mokyklų per daug, išlaidos didelės. Staigiai į gimnazijos traukinį įšoko Kudirkos Naumiesčio ir Lukšių vidurinės mokyklos, o paskui jas buvo įsodinta ir Griškabūdžio. Kiti mažėja, traukiasi ir toliau keiksnoja valdžią, kalba apie nykstančius kaimus ir uždaromas mokyklas.
Bet gimnazijos tegul nemiega ant laurų – gimstamumas nedidėja. Ir reikia galvoti, labai gerai galvoti, ką ateityje pasiūlysite savo klientui.
Trūksta gerų specialistų
O dabar apie mokymo kokybę. Kokia ji? Būkime vieną kartą teisingi, mūsų rajone labai daug prastų ir blogų mokytojų, kuriais piktinasi patys mokiniai. Anglistai nemokantys tarimo, lituanistai darantys rašybos klaidas, istorikai pasakojantys apie savo gyvenimą, matematikai, kuriems mokiniai lipa ant galvos, kūno kultūros mokytojai, kurie patys nesportuoja.... Galima vardinti be galo. Tokių apie kuriuos galima pasakoti anekdotus, daug.
Ką mąsto mokyklų direktoriai laikydami tokius specialistus? Šis klausimas nuolat kyla ir mokiniams, ir jų tėvams. Gerame versle to tikrai nebūtų. Ką kaltinti – paklausą ar pasiūlą?
Mokyklų vadovai teigia susiduriantys su opia problema – mokytojų daug, bet gerų specialistų trūksta. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius teigia, kad specialistų trūkumas dar labiau išryškės ateityje, kadangi mokytojo profesija nėra prestižinė ir ją pastaruoju metu renkasi mažiau gabūs žmonės.
Sunku atleisti blogą pedagogą, kadangi jį saugo įstatymai. „Atleidimo procedūra sudėtinga, pamokų mažinti be priežasties taip pat neina, reikia įrodyti, kodėl“,- teigė R. Eikevičius.
Žiūrėti ne į mokyklą, o į specialistus?
Tėvams, kurie ieško mokyklos, kurioje visi specialistai būtų geri - sudėtinga: deja, neturime mes mokyklos rajone, kur visi specialistai būtų geri.
Tai ką daryti šiandien, kai nėra idealios mokyklos? Suteikti vaikui deramą išsilavinimą šiandien, tai reiškia vežioti po įvairių mokyklų korepetitorius. Arba vesti į tą mokyklą, kurioje dirba stipriausi specialistai būtent tos srities, kuri vaikui yra aktualiausia.
Atsižvelgiant į šią problematiką, gal mokykloms reikėtų labiau pagalvoti apie humanitarinio, realinio profilio stiprinimą, žiūrint į tai, kokius specialistus turi. Daugiau reklamos, daugiau apsukrumo. Prasidėjo laikai, kai norint išlikti, snausti nėra kada. Ir nors kai kas dejuoja, kad reikia dėti šitiek pastangų, kurios nežinia kiek pasiteisins, tačiau vartotojui, tai yra mokiniui, tai visuomet yra tik į naudą, nes norinčios išlikti mokyklos privalo nuolat pasitempti. Ir mokymo kokybė nuo to tik pagerėja.
Tiems, kurie skundžiasi, kad mokiniai bėga iš jų mokyklos, dar kartą primename: mokinys, tai yra vartotojas – visada teisus.
Virginijus iš Branduoliškių:
