Projekto dėka Veršių bendruomenė įsigijo įrangą stovyklų organizavimui: kompiuterinę ir skaitmeninę techniką, muzikos instrumentus (kankles ir lumzdelius), įgarsinimo, vaizdo ir garso fiksavimo aparatūrą, medieną skulptūrų kūrimui ir kt. Tiesa, jei pirmoji stovykla po savaitę buvo organizuojama skirtingose vietose – Veršiuose, Sintautuose ir Patašinėje, tai šiemet abi savaites vaikai ir jaunimas stovyklavo tik savo gimtajame kaime. Tačiau, pasak projekto vadovės – Veršių bendruomenės centro pirmininkės Laiminos Auštrienės, veiklų buvo numatyta net daugiau nei praėjusiais metais.
Dekupažo, vilnos vėlimo, lipdymo iš molio, dekoravimo ir papuošalų vėrimo užsiėmimus, darbų iš popieriaus lankstymo, piešimo ant vandens, šilko ir sienų pamokėles mielai pravedė Gailina Matijošaitienė, Alma Kisnieriūtė, Galina Sniečkuvienė. Kaip kurti filmą mokė Kauno video studijos vadovas Viktoras Jurčenko. Ne ką mažiau vaikus sudomino rytų kovos menų užsiėmimai su Šakių dziudo sporto klubo „Audra“ vadovu Kęstučiu Smirnovu, Gintaru Bacevičiumi ir kt. Jie ne tik parodė paprasčiausius savigynos pratimus, bet ir mokė taisyklingai sportuoti. L.Auštrienė atviravo, kad viena mergaitė sporto pamokėlių metu išmoko saugiai verstis kūliais, mat mokykloje kūno kultūros mokytojas neparodė ir nepaaiškino, kaip reikia daryti kūlverstį, todėl niekad ir nepavykdavo. Be to, neapsieita ir be muzikos, dainų, šokių. Vyresnieji stovyklos dalyviai patys paruošė nuotaikingą uždarymo koncertą, trukusį gerą valandą.
Kaip visada neapsieita ir be išvykų, kurių vaikai ir jaunimas ypač laukė. Mažesnieji stovyklos dalyviai šiemet aplankė Klaipėdos jūrų uostą, Karklėje įsikūrusį iškamšų muziejų, Palangą, pasimaudė Baltijos jūroje, grįždami užsuko į „Mini Zoo“. Vyresnieji vyko į Naisius. Kas norėjo, galėjo išbandyti dažasvydžio ekstremalumą, kiti ėjo į pažintinę kelionę po patį kaimą – žirgyną, Saulės aikštę, skulptūrų parką, „Naisių vasaros“ filmavimo vietas. Pasak Veršių bendruomenės centro pirmininkės pavaduotojo Romo Miliaus, visų veiklų iniciatorė buvo pati L.Auštrienė, kuriai visur talkino keturios pagalbininkės – savanorės Vitalija Miliuvienė, Daiva Armonienė, Rasa Pranaitienė ir Saulė Grudzinskienė.
Projekto vadovė džiaugėsi, kad pagrindinis ramstis, įgyvendinant sugalvotas idėjas, yra vietos kaimo gyventojai, kurie savo dalyvavimu, materialinėm vertybėm prisideda prie jų įgyvendinimo.