Kol viso pasaulio bendrovės tik dairosi į po sankcijų atšaukimo atsivėrusį Iraną, UAB „Lukšių pieninė“ džiaugiasi atradusi prekybinius kelius su šia 80 milijonų vartotojų turinčia ir antra didžiausių Vidurio Rytų regiono rinka. Prieš gerą savaitę „Lukšių pieninės“ direktorius Genadijus Butkus gavo Irano vyriausybės leidimą, kuris suteikia galimybę įmonei eksportuoti savo produkciją į šią šalį.

 

 

Pirmieji keliai „Lukšių pieninės“ direktoriaus G. Butkaus atverti į uždarą islamo šalį dar šių metų pavasarį. Tada jis tapo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ ir „Lukšių pieninė“ oficialiu atstovu Irano šalyje. Nuo tada užsimezgę prekybiniai ryšiai su šia turtinga islamo valstybe tik stiprėjo, o po gero pusmečio „Lukšių pieninė“ oficialiai tapo įmone, kuri gali pieno produktus eksportuoti į Iraną. Vyriausybinį leidimą eksportuoti pieno produktus kol kas gavo tik dvi Europos Sąjungos šalys – tai mūsų minėta įmonė bei dar viena Vokietijos pieno produktų gamintoja. Kaip sako „Lukšių pieninės“ direktorius G. Butkus, kelias į šią Vidurio Rytų regioną rinką nebuvo lengvas. Ieškoti jo pradėjo patys įmonės vadovai tiesiogiai, ne per jokias organizacijas.

„Tiesiog taip jau yra, kad mes nuolat ieškome naujų rinkų, o Iranas yra labai turtinga valstybė. Tai mums dar visiškai nauja, neatrasta, turtinga rinka, kurios nepalyginsi nei su Rusijos perkamąja galia, nei su daugelių kitų šalių rinkomis“, – taip aiškina apie naujai atrastą eksporto šalį direktorius. Planuojama, kad nuo šiol įmonė turės nupirkti  tūkst. tonų pieno per mėnesį, kad pagamintų reikiamų produktų Irano rinkai. Vien kepto sūrio žadama eksportuoti 20 t per savaitę. Planuojama, kad per savaitę iškeliaus į Iraną šešios sunkiasvorės mašinos, per mėnesį 400 t „Lukšių pieninės“ produkcijos. Kol kas įmonės vadovas sako, kad jie šioje šalyje prekiaus keptais, rūkytais sūriais, šaldyta sūria varške, sviestu. Galbūt vienas gamybininkus nustebinęs niuansas yra tas, kad iraniečiai mėgsta du kartus sūresnę varškę negu mes ir kitų šalių vartotojai. Pasak G. Butkaus, jų įmonė jau visiškai pritaikė savo gamybą prie naujai atsivėrusios rinkos reikalavimų ir yra pasiruošusi masinei produkcijos gamybai į šią šalį. Penkios partijos produkcijos į arabų kraštą jau yra iškeliavusios anksčiau – produktai buvo kruopščiai tiriami mikrobiologijos laboratorijose tam, kad iraniečiai galėtų nustatyti jų kokybę ir vertę. Kaip sakė įmonės direktorius, šioje šalyje mitybos kultūra yra labai aukšto lygio. Iranietis nesidės į burną bet kokio maisto. Tad nieko nuostabaus, jog norint prekiauti su šia valstybe tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gamintojams tenka išlaikyti nemenkus egzaminus. Anot G. Butkaus, Europos Sąjungos reikalavimai yra žymiai mažesni.
„Į Irano rinką daug  įmonių nepatenka dėl paprasčiausios priežasties – dideli reikalavimai produkto kokybei ir produkto atsekamumui. Iraniečiams labai svarbu, kad gamybos metu į produktą nepatektų kas nors negero“, – aiškino direktorius.

Beje, įdomu, kad kiekvieną produktą Irane tiria ir į rinką išleidžia ne maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip yra pas mus, bet medicinos technologai. Toks faktas jau sufleruoja apie tai, kad norint prekiauti šioje šalyje, reikės įveikti nemenkus iššūkius, Tačiau, regis, „Lukšių pieninei“ tai nebuvo sudėtinga užduotis, nors, kaip sako G. Butkus, tam tikrus namų darbus teko padaryti. Į Lietuvą ne kartą buvo atvykę technologai iš Irano, kad išsamiai susipažintų su įmonės gamybos subtilybėmis. Jie labai atidžiai stebėjo „Lukšių pieninėje“ gaminamų produktų gamybos procesą, tyrė, analizavo produkto kokybę, iš arti dalyvaudami visame procese, ne tik stebėdami iš šalies. Pasak direktoriaus, labai dideli reikalavimai yra produktų atsekamumui ir temperatūros palaikymui. Tačiau šiandien įmonė džiaugiasi visais išlaikytais egzaminais ir raško savo darbo vaisius.

Nors Iranas yra 17-ta pagal dydį rinka pasaulyje ir „Lukšių pieninės“ vadovas džiaugiasi ją atradęs, tačiau tai nėra vienintelė užsienio valstybė, į kurią įmonė eksportuoja savo produkciją. Mūsų pamėgti „Lukšių pieninės“ gaminiai yra gerai žinomi Lenkijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, Vietnamo, Serbijos, JAV ir  kt. šalių pirkėjams. Tiesa, kai kuriose šalyse šios įmonės produkciją sunkiai atpažintume iš jos pavadinimo, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje ji turi pavadinimą „Pakuska“. Į Iraną iškeliaujanti produkcija kol kas turės angliškus pavadinimus, vėliau ji bus pervadinta nacionaline persų kalba. Nuo spalio 1 d. „Lukšių pieninės“ produkcija bus reklamuojama ir per šios islamo valstybė kai kuriuos televizijos kanalus.

Kaip sako įmonės direktorius, „Lukšių pieninė“ siekia, kad jų eksportas sudarytų net iki 85 proc. Tam įtaką daro vienas paprastas veiksnys – Lietuvoje prekiaujamos produkcijos pelno 38 proc. lieka prekybininkams, o į užsienį išvežant – tik 8 proc. kaštų. Atsižvelgdama į šį faktorių, įmonė jau artimiausiu metu žada daugiau mokėti ir pieno gamintojams. Tai itin džiugi žinia rajono pieno ūkiams. Šiuo metu „Lukšių pieninei“ pieną pristato Grinaičių, Voniškių bendrovės ir pavieniai gyventojai. G. Butkus mano, kad artimiausiu metu galės mokėti pieno tiekėjams 25 euro centus, o tai gerokai daugiau, nei moka dauguma mūsų rajono kooperatyvų.

Lukšių pieninė – viena seniausių Lietuvoje pieno perdirbėjų ir pieno produktų gamintoja, veikianti nuo1939 metų. Daugiau nei 70 metų įmonė išsaugojo gamybos tradicijas, bet kartu įdiegė naujas technologijas. Tai sudarė galimybes lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie šiuolaikinių vartotojų poreikių. Šiuo metu pirkėjams įmonė gali pasiūlyti platų pieno produktų asortimentą.