Visiems įprasta mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą, dujas, vandenį, kanalizaciją. Jeigu rajono valdžia priimtų potvarkį rinkti mokesčius už lietaus vandenį, ar gyventojai tai suprastų?

Didžiausia problema ir yra tai, kad už paviršinių nuotekų tvarkymą ilgus metus nuostolingai dirbusiai savivaldybės valdomai bendrovei „Šakių vandenys“ niekas nemokėjo. Tiesa, visada iš rajono biudžeto būdavo šiek tiek lėšų skiriama šiam dalykui, bet niekas nežinojo, nei kokias paviršinių nuotekų sistemas mes rajone turime, nei kur ir koks vanduo nuteka, suteka ir kas už tai atsako.

Prižiūrėtoją turime

Nuo šių metų sausio 1d. UAB „Šakių vandenys“ pavesta tvarkyti ir prižiūrėti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų sistemas. Įmonė nieko nelaukusi per rajono seniūnijas ėmė rinkti informaciją apie lietaus nuotekų tinklus. Seniūnai buvo paprašyti pateikti informaciją apie tai, kiek turi savo seniūnijose kietos žemė dangos (keliai, aikštelės), kiek yra vejos. Taip pat prašymai išsiųsti surinkti informaciją apie savo teritorijas ir savivaldybės valdomoms įmonėms – mokykloms, darželiams, kultūros namams ir kt. Pagal šiuos duomenis ir bendrus seniūnijų planus ruošiamasi skaičiuoti sąmatas, kiek, kur ir kokio paviršinio vandens mes turime. Anot „Šakių vandenų“ direktoriaus Kęstučio Vilkausko, yra ir tokių atvejų, kai paviršinis vanduo yra nuvestas į kanalizacijos nuotekų trasas arba į melioracijos vamzdukus. Dėl paviršinio nuotekų vandens patekimo į bendras nuotekų tvarkymo sistemas įmonė patiria didžiulius nuostolius – padidėja elektros sąnaudos, nes siurblinė dirba didesniu pajėgumu, ir kt. Manoma, kad dėl paviršinio vandens nuotekų tvarkymo įmonės nuostoliai sudarydavo net iki 40–50 proc. bendros įmonės skolos sumos.

„Ar gali būti nemokami pietūs? Į šį klausimą atsakymas visiems žinomas. Jeigu suteikiama paslauga, už ją reikia mokėti. Lietaus vanduo daugiau ar mažiau tvarkomas, sistemos funkcionuoja, jas reikia prižiūrėti“, – sako įmonės vadovas.

Ar mokėsime už lietų?

Gyventojai sukruto – ar už lietų jiems taip pat reikės mokėti? Kaip sako įmonės vadovas K.Vilkauskas, panikos dėl to kelti nėra pagrindo – mūsų savivaldybė dar nėra pateikusi konkrečių nurodymų, kaip ir kas mokės už paviršinius vandenis. Manoma, kad įmonės ir organizacijos turės pačios mokėti už paviršinio vandens eksploatavimą, o kiti kaštai bus padengiami iš savivaldybės biudžeto. Tačiau didžiausią nerimą įmonei kelia tokie atvejai, kai privačių namų savininkai prie buitinių nuotekų tinklų savavališkai prisijungia paviršinių nuotekų tinklus. Dėl to bendrų nuotekų siurblinių darbo kaštai tikrai išauga, o už nuotekas niekas nesumoka. Jeigu šie atvejai yra išaiškinami, tuomet namo savininkui surašomas aktas, kuriame nurodoma savavališko prisijungimo data, baseino, nuo kurio surenkamos paviršinės nuotekos (pvz., stogo, žemės sklypo), plotas. Nuotekų kiekis skaičiuojamas vadovaujantis „Paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ir įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklėmis“ bei vandentvarkos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais. Tokiu atveju privačių namų savininkai privalo sumokėti už išleistą nuotekų kiekį bei atjungti savavališkai prijungtą tinklą.

Taip pat gyventojams prisijungti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie paviršinių nuotekų tinklų be UAB „Šakių vandenys“ leidimo yra draudžiama. Prisijungti galima tik gavus leidimą. Gyventojui sutarties sudaryti nereikės, už paslaugas mokėti nereikės.

Trūksta praktikos

Lietuvoje šiuo metu yra nusistovėjusi praktika, kad už lietaus nuotekas moka tik dalis pramonės įmonių. Įmokos dydį nustato Valstybinė kainų komisija. Šiuo metu įmonių mokamas mokestis svyruoja nuo 19 iki 30 euro centų už hektarą.

Praėjusią savaitę Šakių mieste įvyko paviršinio nuotekų tinklų avarija, dėl kurios Aušros–Zanavykų gatvių sankirtoje lietaus vanduo pradėjo tekėti į kanalizacijos tinklus. Laiku sureagavus į tokius atsitikimus, anot K. Vilkausko, įmonė didesnių nuostolių nepatiria, nes operatyviai sutvarko gedimus. Ateityje įmonė žada atidžiau stebėti privačių gyventojų lietaus nuotekų sistemas, kad šios nebūtų nuvestos į bendrąsias, ir taip sumažinti ir sukontroliuoti šią nuostolius įmonei nešančią sistemą.