Prieš daugiau kaip penkerius metus, valstybei kompensuojant pusę žemdirbių draudimo įmokų, gyvulius draudė daug draudikų. Pasikeitus valstybės kompensavimo mechanizmui, didžioji dalis ūkininkų šių paslaugų atsisakė. Šiais metais žemdirbiai ir vėl raginami dalyvauti nuostolių rizikos valdyme. Apdraudusiems gyvulius, dalis sumokėtos draudimo įmokos bus kompensuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP).

 

Nuo vasario 1 d. pradės veikti paramos priemonė „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Jai skirta 34,75 mln. eurų. Bus kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokų, (kai draudžiamasi nuo didesnės kaip 30 proc. nuostolių rizikos). Kaip sako Šakių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Arvydas Babušis, pagal šią paramos priemonę planuojama remti galvijininkystę, ožkininkystę, kiaulininkystę, avininkystę, arklininkystę, paukštininkystę. Tinkamais pareiškėjais bus laikomi tik aktyvūs ūkininkai, apdraudę savo ūkinius gyvūnus nuo ligų. Parama bus skiriama, jei gyvūnai apdrausti nuo gyvūnų ligų, dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi (100 proc.) į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvuliai. Ligų sąrašas yra gan ilgas – net 19 nepagydomų ligų, tokių kaip klasikinis ir afrikinis kiaulių maras, kempinligė, paukščių gripas ir pan. Anot Žemės ūkio skyriaus specialisto, tai tikrai labai didelė paskata ūkininkaujantiems asmenims apsidrausti savo gyvulius ūkyje, nes ligos, kurios įtrauktos į sąrašą, tikrai yra neišgydomos. Visi gyvuliai, kuriuos bus siekiama apdrausti, turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre.

„Jeigu žmogus savo ūkyje turi vos keletą gyvulių, kurie patenka į draudžiamųjų sąrašą, tai kodėl jam neapsidraudus? Gali galvoti – draustis ar ne? Smulkiųjų ūkių savininkai, atėjus kokiai nelemtai ligai į mūsų rajoną, prarastų galbūt netgi pagrindinį savo pragyvenimo šaltinį“, – aiškina specialistas A. Babušis.

Iš anksto sumokėti negalima

Ūkių savininkai, norintys gauti draudimo kompensaciją, turi žinoti, kad pareiškėjas, pasirašęs su draudiku sutartį, dėl dalies draudimo įmokų kompensavimo turės kreiptis į savivaldybę.

„Svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas kompensacijos siekėjas, yra tai, kad į mūsų žemės ūkio skyrių žmogus turi kreiptis ir pateikti paraišką dar prieš sumokėdamas draudimo įmoką draudimo bendrovei“, – tikslina Žemės ūkio skyriaus specialistas.

Anksčiau buvo prigijusi praktika, kad gyvulius visuomet drausdavo jaunieji ūkininkai. Todėl numatoma kompensacija palengvina naštą ir tų, kurie dalyvauja jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje, ir tų, kurių paraiškos bus teigiamai įvertintos.

 „Kol draudimo įmokos buvo remiamos valstybės, savo gyvulius drausdavo daugiau ūkininkų. Tačiau nutraukus rėmimą ir pakilus draudimo įmokų kainoms, draudikų sumažėjo. Įsigaliojus kompensavimui tikrai atsiras daugiau norinčiųjų draustis“, – mano specialistas.

A. Babušis mano, kad ūkininkai tikriausiai pirmiau atsižvelgs į draudėjų siūlomas sąlygas, atsirinks, kurios bus priimtinesnės. Pagal reikalavimus reikia apklausti bent  3 draudikus ir sutartį  pasirašyti su tuo, kuris pasiūlė  mažiausias įmokas už draudimą.  Pastaraisiais metais ūkininkai domisi civilinės atsakomybės už gyvulių padarytą žalą draudimu, veršelių draudimu. Paprastai gyvulius drausdavo tie ūkininkai, kurie buvo įpratę tai daryti.

Prognozuoti neskuba

„Sunku prognozuoti, kiek ūkininkų drausis dėl draudimo įmokų kompensacijų. Manau, kad drausis tie, kurie matys naudą“, – sako A. Babušis.

Gyventojams svarbu žinoti tai, kad šią paramą administruos savivaldybių žemės ūkio skyriai. Patikrinę pareiškėjų pateiktas paraiškas ir dokumentus, jie priims sprendimą dėl paramos skyrimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokės lėšas paramos gavėjams.

Iki šiol ši agentūra mokėdavo dalines kompensacijas tik žemdirbiams, apdraudžiantiems pasėlius.

Šiuo metu yra penkios draudimo bendrovės Lietuvoje, kurios ketina drausti ūkinius gyvūnus: BTA, ERGO,  „Gjensidige Baltic“ filialai Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“.