Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ Antradienį Lietuvos pieno gamintojų asociacija Jonavoje surengė pieno gamintojų susirinkimą, kuriame dalyvavo apie 1000 šalies ūkininkų. Tarp jų apie 40 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių deleguotų asmenų iš mūsų rajono. Pienininkų susirinkimo rezultatas – priimtos net dvi rezoliucijos.
Nuotr. Šakių ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Valiukas sako, kad padėtį pieno sektoriuje pagerintų nebent tai, jeigu sugrįžtume prie kvotų sistemos ir taip galėtume vėl konkuruoti su didelių valstybių rinkomis.
Kantrybei baigiantis keliami reikalavimai
Lietuvos žemdirbiams kantrybės taurė persipildė dėl jau kurį laiką susiklosčiusios padėties pieno sektoriuje. Ūkininkus piktina tai, kad mūsų šalies pienininkams nustatyta žemesnė pieno pardavimo kaina nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, esą ministrė nieko nedaro, kad padėtis gerėtų, o dėl susiklosčiusios situacijos šalyje drastiškai mažėja karvių. Pasak Šakių rajono žemdirbių interesams atstovavusio Ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Valiuko, susirinkime žemdirbiai nebuvo drovūs ir rėžė savo nepasitenkinimą tiesiai valdžios atstovams į akis. Be to, įteikta rezoliucija, kurioje pienininkai aiškiai išdėstė savo reikalavimus: Vyriausybė turi artimiausiu metu ieškoti finansinių resursų ir padengti 2015 ir 2016 m. patirtus nuostolius pienininkams, turi būti sukurtas pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondas, nuo 2016 m. pieno gamintojams netaikyti tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus schemos, šiais metais už kvotinio pieno toną išmokėti 25,20 eurų dydžio išmokas. Ūkininkai kėlė reikalavimą, kad būtų 30 proc. sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičius (dabar jų yra per 3 tūkstančius), kad Vyriausybė ieškotų priemonių, kaip iš ES biudžeto pritraukti pinigų kooperacijos skatinimui ir kt. Šiuos ir kitus reikalavimus žemdirbiai išdėstė juodu ant balto ir yra pasiryžę, jeigu padėtis artimiausiu metu nesikeis, prie Seimo kovo pabaigoje surengti streiką, kurio metu sostinėje išvysime netgi 200 karvių.
Padėtis sunki visoje Europos Sąjungoje
Į Jonavą atvykęs Europos pieno tarybos prezidentas iš Vokietijos Romuald Schaber žemdirbiams aiškino, kad tokią padėtį pieno sektoriuje sukėlė pieno perviršis. Svečias susirinkusiems pristatė pieno rinkos situaciją visose ES šalyse. Anot svečio, dabar vienintelė išeitis būtų taikyti lanksčią „priedų ir baudų sistemą“, kuri sėkmingai veikia Olandijoje. Tai reiškia, kad gaminantys mažiau pieno gauna priemokas, o gaminantiems daugiau reikia susimokėti už tai patiems. Tačiau šis pasiūlymas žemdirbiams susižavėjimo nesukėlė – jie reikalauja didesnių išmokų ir eksporto didinimo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė informavo žemdirbius, kad šiuo metu iš Briuselio yra prašoma lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones ir 70 mln. eurų pieno sektoriaus 2015 m. nuostoliams padengti. Tačiau pati ministrė pripažįsta, kad tai bus sunku pasiekti, nes Briuselis nėra labai suinteresuotas gelbėti Lietuvos pieno ūkį – o kur dės didžiųjų valstybių pieno produkciją?..
Ministrės minčiai antrina ir mūsų rajono Ūkininkų sąjungos vadovas R.Valiukas, kuris sako, kad padėtį pienininkystėje pablogino ne tik pieno kvotų panaikinimas ar Rusijos embargas, bet ir tai, kad ES nereikia pieno gamintojų (pieno jie pasigamina patys užtektinai), jiems reikia paprastų vartotojų, kurie jų produkciją pirktų.
„Tikriausiai prieš stojant į ES didžiosios Vakarų Europos valstybės net neįtarė, kad Lietuva gamins ir eksportuos pati savo pieno produktus į kitas šalis. To jiems tikrai nereikia. Jiems reikia paprasčiausių vartotojų. Smulkieji pieno gamintojai turėtų ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, – parduoti pieną ūkininkų turguje ar slėgti sūrius, nes jiems didesnių perspektyvų pieno sektoriuje tikrai nesimato“, – sako R.Valiukas.
Apie susirinkime tvyrojusią įtampą tarp valdžios atstovų ir pieno gamintojų pasakojo ir savivaldybės Žemės ūkio vedėja Irena Žemaitienė. Anot jos, reikėtų pirmiausia padėtį tvarkyti mūsų valstybės viduje, nes ne paslaptis, kad daugiausia iš pienininkų pelnosi prekybininkai.
„Matome realią situaciją pieno rinkoje – pieno supirkimo kainos smunka, o parduotuvėje pienas nepinga, priešingai, – pieno produktų kainos tik kyla. Iš ko gyventi smulkiesiems pieno gamintojams, kurie dar įpratę išsimaitinti iš vienos ar dviejų karvučių savo ūkyje? Krizė pieno sektoriuje yra ne tik pienininkų problema, tai apima ir visą kaimo ekonominę padėtį“, – aiškina I. Žemaitienė.
Pieno gamintojai priėmė atskirą rezoliuciją, kurioje reikalauja, kad atsistatydintų ministrė V. Baltraitienė. Beje, praėjusią savaitę Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija savo posėdžiuose nusprendė, jog reikalauti ministrės atsistatydinimo nėra pagrindo.
Susirinkimo dalyviai pritarė pasiūlymui kovo pabaigoje sostinėje surengti protesto akciją – atvežti prie Seimo 200 karvių. Tą pačią dieną numatyta blokuoti automobilių kelius rajonuose.
Padėtis sunki visoje Europos Sąjungoje
Į Jonavą atvykęs Europos pieno tarybos prezidentas iš Vokietijos Romuald Schaber žemdirbiams aiškino, kad tokią padėtį pieno sektoriuje sukėlė pieno perviršis. Svečias susirinkusiems pristatė pieno rinkos situaciją visose ES šalyse. Anot svečio, dabar vienintelė išeitis būtų taikyti lanksčią „priedų ir baudų sistemą“, kuri sėkmingai veikia Olandijoje. Tai reiškia, kad gaminantys mažiau pieno gauna priemokas, o gaminantiems daugiau reikia susimokėti už tai patiems. Tačiau šis pasiūlymas žemdirbiams susižavėjimo nesukėlė – jie reikalauja didesnių išmokų ir eksporto didinimo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė informavo žemdirbius, kad šiuo metu iš Briuselio yra prašoma lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones ir 70 mln. eurų pieno sektoriaus 2015 m. nuostoliams padengti. Tačiau pati ministrė pripažįsta, kad tai bus sunku pasiekti, nes Briuselis nėra labai suinteresuotas gelbėti Lietuvos pieno ūkį – o kur dės didžiųjų valstybių pieno produkciją?..
Ministrės minčiai antrina ir mūsų rajono Ūkininkų sąjungos vadovas R.Valiukas, kuris sako, kad padėtį pienininkystėje pablogino ne tik pieno kvotų panaikinimas ar Rusijos embargas, bet ir tai, kad ES nereikia pieno gamintojų (pieno jie pasigamina patys užtektinai), jiems reikia paprastų vartotojų, kurie jų produkciją pirktų.
„Tikriausiai prieš stojant į ES didžiosios Vakarų Europos valstybės net neįtarė, kad Lietuva gamins ir eksportuos pati savo pieno produktus į kitas šalis. To jiems tikrai nereikia. Jiems reikia paprasčiausių vartotojų. Smulkieji pieno gamintojai turėtų ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, – parduoti pieną ūkininkų turguje ar slėgti sūrius, nes jiems didesnių perspektyvų pieno sektoriuje tikrai nesimato“, – sako R.Valiukas.
Apie susirinkime tvyrojusią įtampą tarp valdžios atstovų ir pieno gamintojų pasakojo ir savivaldybės Žemės ūkio vedėja Irena Žemaitienė. Anot jos, reikėtų pirmiausia padėtį tvarkyti mūsų valstybės viduje, nes ne paslaptis, kad daugiausia iš pienininkų pelnosi prekybininkai.
„Matome realią situaciją pieno rinkoje – pieno supirkimo kainos smunka, o parduotuvėje pienas nepinga, priešingai, – pieno produktų kainos tik kyla. Iš ko gyventi smulkiesiems pieno gamintojams, kurie dar įpratę išsimaitinti iš vienos ar dviejų karvučių savo ūkyje? Krizė pieno sektoriuje yra ne tik pienininkų problema, tai apima ir visą kaimo ekonominę padėtį“, – aiškina I. Žemaitienė.
Pieno gamintojai priėmė atskirą rezoliuciją, kurioje reikalauja, kad atsistatydintų ministrė V. Baltraitienė. Beje, praėjusią savaitę Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija savo posėdžiuose nusprendė, jog reikalauti ministrės atsistatydinimo nėra pagrindo.
Susirinkimo dalyviai pritarė pasiūlymui kovo pabaigoje sostinėje surengti protesto akciją – atvežti prie Seimo 200 karvių. Tą pačią dieną numatyta blokuoti automobilių kelius rajonuose.
Ona iš Patamošupių:
