Ne kartą rajono žemdirbiai yra išsakę nuogąstavimus apie, jų nuomone, absurdiškus dviejų ministerijų veiksmus: Žemės ūkio ministerija skiria lėšas ir valo melioracijos griovius, o Aplinkos ministerija vykdo milijoninį projektą, kurio metu į griovus bus verčiami akmenys ir kelmai bei sodinami medžiai, kad būtų atkurti melioracijos grioviuose buvę upeliai ir būtų išvalytas jų vanduo. Visa tai vadinama renatūralizacija. Ūkininkai nerimauja, kad šis procesas gali daryti neigiamą įtaką drenažo sistemoms: tvins laukai, todėl vėluos darbai, tačiau, atrodo, kad projektas buvo palaimintas be diskusijų.

Praeitų metų lapkritį prie Žemės ūkio ministerijos ūkininkai pastatė kryžių ir suvežė kelmus, reikalaudami keisti nesuvokiamus sprendimus: paaiškėjo, kad Aplinkos ministerija skyrė milijonus tam, kad kelmai ir akmenys būtų suversti į melioracijos griovius, kurie už didžiulius pinigus neseniai jau buvo išvalyti.

Apie tai kalbėta ir neseniai vykusiame savivaldybės Finansų ir rajono plėtros komitete. Komiteto narys, ūkininkas Mantas Puskunigis sunerimęs dėl Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“. Projektu siekiama užtikrinti gerą ekologinę visų šalies upių būklę. Viena iš projekto veiklų – „Siesarties ir kitų labai pakeistų upių ruožų renatūralizavimo priemonės“ – apims ir keturių mūsų rajono upių (Nopaičio, Pentos, Siesarties ir Orijos) ruožus. Įgyvendinant projektą numatyta atstatyti užslinkusią upės vagą, nuardyti bebrų užtvankas, įrengti akmenų bunas ar akmenų metinius ir kita.

Tad komiteto posėdžio metu M. Puskunigis svarstė, kad melioracijos darbų programoje numatomos lėšos melioracijos statinių būklės atstatymui, bet ateina kitas projektas, kurio metu tie patys upeliai bus užversti akmenimis. Jis baiminasi, kad, pastačius tokias „užtvankas“, stipriai nukentės šalimais esančių laukų melioracijos sistema. Dėl to žemdirbiai negalės laiku įvažiuoti ir dirbti laukų. Bus sunku prižiūrėti ir pačius griovius, kai šiuose bus priversta akmenų.

„Viena ranka valo, o kita vers akmenis. Ar suderinti minėti projektai yra tarp ministerijų? Vėl apgauti jaučiasi ūkininkai, niekas nederino su sklypų savininkais, – kalbėjo M. Puskunigis. – Žemės ūkio ministerija kalba apie melioracijos fondą, į kurį lėšas mokės ir ūkininkai, o kita ministerija melioracijos įrenginius gadina. Ir patys ūkininkai daug investuoja į melioracijos įrenginius.“

Į komiteto posėdį pakviesta rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė pripažino, kad projektus vykdo dvi – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, ir tie darbai dažniausiai būna nesuderinti. Į tokį atsakymą sureagavęs rajono meras Edgaras Pilypaitis pabrėžė, jog minėtam renatūralizavimo projektui skyriaus specialistas pastabų neturėjo, gal reikėjo labiau įsigilinti.

„Pernai vyko šio projekto „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“ pristatymas, buvo ir melioracijos atstovas. Pagrindinis klausimas buvo keltas, kad vanduo užsistovi, pavyzdžiui, Siesartis yra du kartus patvenkta, kanalizuotas upelis. Jų mintis pagrindinė buvo, jog reikėtų, kad vanduo pratekėtų, nestovėtų, kad neužrūgtų, – aiškino I. Žemaitienė. – Projekto rengėjai aiškino: sumesim akmenis, išardysim užtvaras ir vanduo tekės savaime.“

Pasak I. Žemaitienės, savivaldybė apie pradėtus projekto darbus rajono teritorijoje nėra informuota.

Daugiau aiškumo bandė suteikti šio skyriaus specialistas melioracijai Rimantas Vaičiūnas. Anot jo, renatūralizavimo darbai drenažo sistemoms poveikio neturės.

„Upių ruožai buvo atrinkti atliekant hidrologinius tyrimus, apskaičiuoti upės debitai <...>. Projektu siekiama mažinti taršą, patenkančią į jūrą iš upelių, kanalų, griovių. Pasirinkti buvo tie upeliai, kuriuose yra didelė tarša, – aiškino R. Vaičiūnas. – Šiuo projektu taikomos švelniosios renatūralizavimo priemonės, pavyzdžiui, upės skatinamos kreivintis išverčiant akmenis, kelmus ar įtvirtinant rąstus arba pakrantėse sodinami medžiai. Drenažo būklei atliekami darbai nedarys įtakos. Čia nekalbama apie žiočių patvenkimą. Akmenų metiniai ir bunos nesukelia vandens lygio.“

Minėto projekto lauko tyrimų rezultatuose rašoma, kad štai Siesarties upės ruožui yra būdingas didelis gyventojų tankis, ir konstatuojama: „Tai kartu su intensyviai plėtojamu žemės ūkiu sąlygoja reikšmingą taršą, kuri atsispindi ir upės cheminėje būklėje – labai bloga pagal bendrojo fosforo ir fosfatų fosforo koncentracijas, bloga pagal nitratų azoto ir bendro azoto koncentracijas vandenyje (2016, 2019 m. duomenys).“

Žvelgiant į projekte numatytus techninius sprendinius, planuojamas gelžbetoninių slenksčių nuardymas ir pertvarkymas Siesarties upėje Šakių mieste. M. Puskunigis domėjosi, ar vėl bus griaunama kažkas, kai Siesarties pakrantė jau yra sutvarkyta, čia įrengtas pėsčiųjų takas. Kiek kitaip aiškino R. Vaičiūnas. Anot jo, slenkstis, kaip statinys, išlieka, taip pat jis lieka ir Žemės fondo apskaitoje. Savivaldybės vicemerą Darių Jakavičių stebino tokia projekte numatyta renatūralizavimo priemonė – atstatyti natūralią vagą.

Tiesa, minimas projektas savivaldybės mastu nebus daugiau niekur svarstomas ar pristatomas. Šiuo metu savivaldybės svetainėje skelbiama, kad Aplinkos ministerijos užsakymu parengtas projektas bus vykdomas valstybei nuosavybės teise priklausančiuose upių ruožuose ir jų pakrantėse. Projektas esą suderintas su institucijomis, su kuriomis derinimas yra privalomas pagal galiojančius teisės aktus. Taip pat skelbiama, kad suderinta su žemės sklypų savininkais arba su žemės sklypų naudotojais dėl reikalingų privažiavimų prie renatūralizavimo priemonių įrengimo vietų, nors M. Puskunigis sako ką kita.

Tarybos narys Romas Pukinskas šiuo klausimu pasigedo viešumo ir buvo kategoriškas: „Pirma nusprendžia, o už metų svarsto.“ Jis kėlė klausimą, kodėl dėl projekto pritarimo ar nepritarimo nereikėjo tarybos žodžio, o tiesiog praėjusių metų kovo 14 d. buvo pasirašytas savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kad „derina pateikto projekto ,,Siesarties ir kitų labai pakeistų upių ruožų renatūralizavimo priemonės“ dalį, kuri susijusi su Šakių rajono savivaldybės ribose esančiais upių ruožais“. Ir viskas. Daugiau jokių diskusijų.

Į merą bei administracijos direktorių Dainių Grincevičių savivaldybės tarybos posėdžio metu kreipėsi tarybos narys Tomas Skaizgirys, prašydamas paaiškinti, kada ir kokiomis priemonėmis Šakių administracija šį projektą viešai pristatė rajono gyventojams, ūkinę ir komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams ir ar buvo projektas derintas su melioracijos statinius prižiūrinčiomis institucijomis.

Koks tai projektas ir ko juo siekiama, pasiteiravome ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistų. Kaip nurodė Laima Grižaitė, agentūros atstovė ryšiams su visuomene, upių renatūralizacijos priemonių darbus planuojama pradėti šiais metais, pasirašius su rangovu darbų sutartį. Anot agentūros atstovės, upių ruožų renatūralizavimo priemonių įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos aplinkai, įskaitant ir visas privačias žemes, ūkininkų laukus ar melioracijos sistemas. Jos teigimu, nuo 2016 m. agentūros užsakymu vykdytuose upių renatūralizavimo projektuose nepasitaikė nė vieno atvejo, kad dėl atliktų darbų būtų užtvindyti laukai.

„Natūralių upių vagos sovietiniais laikais intensyviai žemės ūkio (melioracijos) tikslais buvo tiesintos, reguliuotos, keičiamas tėkmės nuolydis ar tvenkiamos. Pagal mokslininkų atliktus tyrimus mūsų šalyje apie 80 proc. natūralių upių buvo pakeistos. Todėl šiuo metu turime labai daug upių (63 proc.), kurios neatitinka geros ekologinės būklės. <...> Šiuo metu Vandens, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymais upių vagų tiesinimas, reguliavimas ar užtvenkimas yra draudžiamas. <...> Projekto pagrindinis tikslas yra gerinti vandens telkinių ekologinę būklę. Upių vagų atkūrimo projektuose dažniausiai taikoma priemonė yra natūralių akmenų, riedulių ar gargždo panaudojimas neužtvenkiant upių vagų ar vandens tėkmių <...>. Paskleisti akmenys upės vagoje skatina vandens masės permaišą, suformuoja tėkmės sraunumą ir leidžia upės tėkmės vandeniui įsisotinti deguonimi bei aplink save sukuria upių vagotvarkos procesams palankią aplinką, artimą natūraliai gamtinei. Tai yra tinkamiausios vykdomos priemonės pažeistose upėse“, – aiškina agentūros atstovė bei priduria, kad vandens telkinių ekologinės būklės pagerinimui Vakarų Europos šalys šias priemones taiko daugiau kaip 30 metų, o Lietuva – viena iš paskutinių ES bendrijos šalių, kuri pradėjo investuoti į pažeistų upių atkūrimą.