Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių  skyriaus specialistai rajono ūkininkus birželio 13 d.  pakvietė į Lauko dieną, kuri buvo surengta Striūpų kaimo ūkininko Kęstučio Jakščio augalininkystės ūkyje. Ši Lauko diena - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo  tarnybos įgyvendinamo  ES remiamo projekto viena iš priemonių, kurios tema – žieminiai kviečiai. Šįkart  pagal vykdomą projektą „Augalų apsaugos reikšmė konkurencingos ir išskirtinės kokybės produkcijos gamybai tausojančios žemdirbystės sąlygomis“  pristatytas  parodomasis bandyminis laukas,  pademonstruoti žieminių kviečių pasėliai, auginami taikant tausojančią ir intensyvią auginimo technologijas.

 

 

Į Lauko dieną susirinkusiems ūkininkams projektą  pristatė  ir išsamią informaciją apie ūkininkavimą tausojančios  žemdirbystės sąlygomis pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja  dr. Irena Gaurilčikienė bei jos kolegė jaunesnioji  mokslo darbuotoja  dr. Jūratė  Ramanauskienė. Ūkininko Kęstučio Jakščio bandyminiuose laukuose buvo pasėta  Zentos ir Ada žieminių kviečių veislės, pasėliai apdoroti cheminėmis apsaugos priemonėmis pagal tausojančias technologijas.

Tausojanti technologija - tarpinė tarp intensyvios ir ekologinės.  Ūkininkaujant pagal tausojančią technologiją,  fungicidus ir insekticidus  reikia naudoti pagal nustatytą griežtą tvarką ir rekomendacijas, tinkamas  chemikalų normas parinkti pagal ligos intensyvumą.  Pasak Žemdirbystės instituto specialistės  dr. I.Gaurilčikienės, svarbu skatinti ūkininkus  pesticidus naudoti tik esant realiam pavojui derliaus kokybei, tokiu būdu mažinant ir išlaidas augalų apsaugai, ir mažiau teršiant pesticidais  savo aplinką.  Lektorės teigimu, javų auginimas yra laikomas viena svarbiausių žemės ūkio veiklos sričių Lietuvoje. Žieminiai kviečiai yra pagrindiniai prekiniai augalai, kurių vidutinis derlingumas Lietuvoje – 4,2 t/ha. Žinoma, Šakių rajone kviečių derliai kur kas didesni.  Norint džiaugtis gerais derliais, ypatingą dėmesį  žemdirbiai turi skirti augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų. Dėl ligų galimi nuo 1,5 iki 35 proc. derliaus nuostoliai. Atlikti tyrimai rodo, kad javų lapų ligos stipriau plinta kuomet yra pakankamai lietaus, o  oro temperatūra  artima optimaliai. Šie metai ligoms ir kenkėjams labai palankūs.

 Apie išskirtinę žemės ūkio produktų kokybę kol kas yra parengtas tik  reglamentas.  Pagal tausojančios žemdirbystės technologiją užauginti grūdai turėtų turėti  ir didesnę kainą. Ūkininkai diskutavo,  jog  toks tarpinis variantas tarp intensyvios ir ekologinės augalininkystės yra gana patrauklus. Užaugintos produkcijos kokybės sertifikatui gauti bus keliami trys pagrindiniai reikalavimai: natūralumas, maistingumas, aplinkos tausojimas, griežtesni reikalavimai dėl sėjomainos taikymo -  javai tame pačiame plote galės augti tik dvejus metus. „Lietuvos žemės ūkis tuo ir yra stiprus,  kad mūsų ūkininkai nenaudoja chemijos tiek, kiek nereikia, moka taupyti. Purškimai paprastai būna subalansuoti, o tai reiškia, kad pas mus chemijos produktai naudojami saikingai.  Silpnybė ta, kad intensyvi gamyba neretai sumenkina krašto gamtovaizdį. Tačiau to negalima būtų pasakyti apie šiuos kviečių pasėlius“,- kalbėjo dr. I.Gaurilčikienė.

Lauko dienoje plačiau aptartos žieminiuose kviečiuose plintančios lapų ligos ( geltonosios ir rudosios rūdys, miltligė, kviečių dryžligė, lapų septoriozė)  ir cheminių priemonių panaudojimas, kalbėta apie  kviečiuose plintančias varpų ligas ( varpų septoriozė ir fuzariozė). Bandyminiame lauke  ir buvo  aptikti septoriozės pažeisti augalai. Lektorė dr. J.Ramanauskienė plačiau komentavo javų pašaknio ir šaknų puvinius ( stiebalūžė, javaklupė).  Kalbant apie tausojančią žemdirbystę, akcentuota integruota augalų apsauga, pirmenybę teikiant necheminėms augalų apsaugos priemonėms. Išlaidas augalų apsaugai galima mažinti auginant ligoms atsparesnes augalų veisles. Svarbu subalansuotas tręšimas pagal konkrečios dirvos poreikį, gera sėjomaina, reikėtų vengti atsėliavimo. Pasak  dr. I.Gaurilčikienės, mažesnieji ūkiai iš tiesų jau dabar laikosi tausojančios žemdirbystės principų.