Plokščių miestelis paminėjo garbingą 345 metų sukaktį

ploksciaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Atėjus vasarai galime pasidžiaugti, jog bene kiekvieną savaitgalį galima papramogauti. Dažnai net keliuose rajono miesteliuose ar kaimuose vyksta įvairūs renginiai. Džiugu, kai miesteliai mini gražius jubiliejus. Plokščiai praėjusį šeštadienį šventė 345 metų sukaktį.

Nuotr. „Senojo Nemuno“ skulptūrą šventės svečiams pristatė jos autorius Zigmas Sederevičius (prie skulptūros dešinėje) bei rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius.
 
Papuošė 6 metrų skulptūra Šis jubiliejinis renginys – tai duoklė Nemunui, liudijančiam apie daugybę Plokščiams reikšmingų istorinių įvykių. Šventė pradėta atidengiant medžio drožėjo plokštiečio Zigmo Sederevičiaus skulptūrą „Senasis Nemunas“. Pasak skulptūros autoriaus, Nemunas – tai visa Plokščių istorija. Keturis mėnesius prie šešių metrų aukščio skulptūros dirbęs autorius joje įprasmino ir miestelio simboliką – bažnyčią bei miestelio herbą. Virš senojo Nemuno galvos ant tvirtų rankų laikomas burinis laivas ir vėtrungė. Skulptūra įspūdinga – ąžuolinė, 6 m aukščio, jau pavadinimas sako, jog ji simbolizuoja Nemuną bei jo reikšmę Plokščių miestelio gyventojams. Skulptūros autorius teigė, jog idėja gimė ekspromtu.

„Nereikėjo atsisėdus galvoti, kaip skulptūra atrodys, nuo ko pradėti, visos mintys, kaip ir dažniausiai, atėjo savaime“, – pasakojo netoli Plokščių gyvenantis tautodailininkas. Pasak Z. Sederevičiaus, tai viena iš didžiausių skulptūrų, kokią jam tekę drožti, tiesa, vyras prisiminė, jog yra išdrožęs ir 9 m skulptūrą.

Plokščių mokyklos daugiafunkcio centro istorijos mokytoja Gražina Kazarian pasakojo, jog Nemunas tik paskutiniu metu šiek tiek praradęs savo svarbą. Anksčiau kiekvienas miestelėnas turėjo valtį. Kaip kitiems grybai, uogos, taip plokštiečiams visada buvo aktuali žvejyba. Pasak G. Kazarian, dar ir dabar iš kitų Lietuvos vietų žmonės mėgsta atvykti žvejoti į Plokščius.
 
Žiupsnelis miestelio istorijos

Kaip sakė Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, šie metai miesteliui ypatingi, mat 345 –skaičius išties gražus. Pirmoji Plokščių miestelio bažnyčia pastatyta 1670 m. Miestelio gyvavimo pradžia skaičiuojama būtent nuo tada, kai LDK iždininkas Jeronimas Krišpinas – Kiršenšteinas pastatė minėtąją bažnyčią bei dvarą, nors pats Plokščių pavadinimas istoriniuose dokumentuose minimas Sportinėse varžybose rungėsi ir patys mažiausi šventės dalyviai. ir anksčiau. Dvarą valdė ne viena garsi dvarininkų giminė, čia iki pat XIX a. pabaigos virė intensyvus kultūrinis gyvenimas, buvo ryškiai juntamos tautinio atgimimo idėjos, kurias inicijavo buvęs Marijampolės gimnazijos mokytojas Petras Kriaučiūnas, Plokščiuose dirbęs taikos teismo teisėju.
 
Visus reikšmingus miesteliui istorinius faktus šventėje įprasmino mokyklos daugiafunkcio centro meno kolektyvai: Violetos Mikelaitytės vadovaujami jaunių ir jaunučių liaudies šokių kolektyvai bei moterų liaudies šokių grupė, muzikos mokytojos Astos Grigaitienės paruošti vaikų muzikiniai numeriai bei etnografinis ansamblis „Vaiguva“.

Rėmėjams – sunkus laikmetis

L. Miliūnienė teigė, kad miestelis gražėja, tačiau apgailestaudama pridėjo, jog ir retėja – žmonių skaičius čia, kaip ir daug kur rajone, mažėja, taip pat nemažai vienišų bei vyresnio amžiaus žmonių. Seniūnė pasidžiaugė, kad miestelio gyventojai gali įsidarbinti šalia Plokščių įsikūrusiose žemės ūkio bendrovėse, tad darbo nereikia ieškoti kažkur toliau. Miestelio seniūnės paklausus, ar nesudėtinga buvo suorganizuoti jubiliejinę šventę, kad ji būtų patraukli miestelio ir viso rajono gyventojams, ši atsakė, jog seniūnijai šiais metais buvo daug lengviau.

„Plokščių mokykloje – daugiafunkciame centre susibūrusi kūrybingų žmonių komanda, kuri mums labai padėjo ir visas šventės organizavimas ėjo it sviestu pateptas“, – šypsodamasi pasakojo seniūnė. Kalbėdama  apie miestelio šventės organizavimo finansinę pusę, L. Miliūnienė pripažino, jog šiais metais buvo sunkiau. Seniūnės teigimu, šie metai nelengvi ir miestelio šventės rėmėjams, mat dauguma jų – pienininkai, todėl organizuojant šventę teko susiveržti diržus ir ji buvo kuklesnė nei planuota. Pasak seniūnės, vienu metu net suabejota, ar jubiliejinė miestelio šventė įvyks.

Šventėje vyko sportinės varžybos

Jubiliejinėje šventėje Plokščių bendruomenės centras organizavo sportines varžybas: krepšinio 3x3 bei paplūdimio tinklinio varžybas, smiginio, svarsčių kilnojimo rungtis, vaikų iki 12 metų dviračio slalomą ir judriąsias estafetes vaikams. Nors oras buvo labai permainingas, lietus dalyvių neišgąsdino.

Krepšinio varžybose dalyvavo devynios komandos. Pirmąją vietą laimėjo komanda „Trigada“ (Gytis Sutkus, Almantas Liepuonis, Domantas Inkrata, Karolis Striūpaitis), paplūdimio tinklinio varžybose dalyvavo aštuonios komandos. Pirmąją vietą laimėjo komanda „Celtics“ (Šarūnas Balnaitis, Laurynas Puidokas ir Laimis Linertas). Smiginio varžybose pirmą vietą iškovojo Justas Sakalauskas (44,5 taškai). Svarsčių kilnojimo (24 kg) varžybose dalyvavo penki dalyviai, o pirmąją vietą laimėjo- Virginijus Liepuonis. Dviračių slalome pirmosios vietos nugalėtoju tapo Eimantas Kazakauskas. Vaikų estafetėse mažųjų šventės dalyvių laukė net dešimt įdomių ir kūrybiškų užduočių. Greičiausia ir sumaniausia buvo Guoda Kazakauskaitė.

Miesteliai skaičiuoja ilgus metus

G. Kazarian paklausus, kaip ji mano, ar daug miesteliui yra 345 metai, ši atsakė, jog tai tikrai netrumpas laikotarpis. Istorijos mokytoja taip pat pastebėjo, jog bene visi mūsų rajono miesteliai skaičiuoja panašų ar net didesnį amžių.

„Iš tikrųjų visi mūsų rajono miesteliai skaičiuoja nemažą amžių. Galbūt Plokščių iš jų ir negalėtume išskirti, kad jie kažkuo labai ypatingi, bet miestelis ypatingas tuo, kad čia gražiai tvarkomasi, o žmonės stengiasi griebtis įvairiausių inovacijų“, – pasakojo istorikė.

Kaip pastebėjo G. Kazarian, mažėjant vaikų gimstamumui, Plokščiuose atsirado pirmasis rajone daugiafunkcis centras.

„Nors mokykla tapo pagrindine, šis pastatas netuščias, čia vyksta įvairios veiklos“, – kalbėjo istorijos mokytoja.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate šios kadencijos Vyriausybę?

klausimelis 06 18Alvydas iš Šakių:

Penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Manau, kad tiesiog reikia leisti dirbti. Kalbant apie Navickienę, keista situacija, ką veikė tarnybos anksčiau, bet, tiesą pasakius, truputį gaila. Galėjo pabaigti kadenciją, kas čia beliko. Negerai, kad vis dar neturim švietimo ministro, kad žemės ūkio ministras pakeistas nebuvo. Bet yra ir gerų dalykų – labai aktyvus krašto apsaugos ministras. Ir pati ministrė pirmininkė – nematau žmogaus, kuris ją galėtų pakeisti. 

klausimelis 06 18 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Nu va čia tai politika! Nepasitikiu nė trupučio. Dvi atsistatydino, kodėl vis dar Šimonytė ten? Ji tiek visko prižadėjusi, nieko neišpildo, o ir šiaip, mano manymu, situacija prasta, skandalai labai negražiai atrodo. Anksčiau dar truputį normalesnės buvo Vyriausybės, bet kai konservatoriai... Nelabai net ir seku, ką jie ten daro, per radiją nebent nugirstu, kaip, pavyzdžiui, apie Navickienės atsistatydinimą. Blogai.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.