Premija – kraštietei kalbininkei

Giedrė Čepaitienė yra paskelbusi per 150 mokslo straipsnių, skaičiusi pranešimų daugiau kaip 70-yje mokslinių konferencijų (iš jų per 20 užsienyje), pati parašė ar kitaip prisidėjo prie 20 knygų (tarp jų ir vadovėlių) parengimo. D. Pavalkio nuotr.

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatė – kraštietė filologė, visuomeninės lituanistinės veiklos dalyvė ir organizatorė prof. dr. Giedrė Čepaitienė.

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimo premijos komisija, įvertinusi G. Čepaitienės plačiašakę mokslinę ir pedagoginę veiklą, lietuvių kultūrai ir lituanistikai nusipelniusių asmenybių paveldo tyrimą ir sklaidą, garsių gimtojo krašto asmenybių įamžinimą prasmingais leidiniais ir renginiais, nutarė skirti jai Kazickų šeimos fondo ir Lietuvių kalbos draugijos įsteigtą premiją.

Iš Pliorišių k. (Slavikų sen.) kilusi kalbininkė yra paskelbusi per 150 mokslo straipsnių, skaičiusi pranešimų daugiau kaip 70-yje mokslinių konferencijų (iš jų per 20 užsienyje), pati parašė ar kitaip prisidėjo prie 20 knygų (tarp jų ir vadovėlių) parengimo.

G. Čepaitienė yra ilgametė Lietuvių kalbos draugijos narė, aktyvi renginių dalyvė ir organizatorė, naujų sumanymų iniciatorė. Reikšmingas jos veiklos baras – gimtosios Zanavykijos žymių žmonių darbų, gimtosios šnektos tyrimai ir sklaida.

Kalbininkė yra Jono Jablonskio auditorijos Šiaulių universitete, taip pat ilgametės tradicinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“, nuo 1990 m. rengtos kas penkeri metai universitete, iniciatorė ir įkvėpėja.
Už darbus, skirtus gimtojo krašto kalbai ir kultūrai, G. Čepaitienė 2010 m. apdovanota Jono Jablonskio premija. |

Kalbininko ir jo mokinės atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno mokslinės ir pedagoginės veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, norminamoji kalbotyra, onomastika, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika) ir lituanistinės veiklos organizavimą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.