Pirmą kartą Šakiuose – atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje dienos

numgaudisAsta GVILDIENĖ
 
Gegužės 25 – 26 dienomis pirmą kartą Šakiuose vyks atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje dienos „Atgimti iš šventosios dvasios“ su broliu pranciškonu, kunigu Gediminu Numgaudžiu ir Pakutuvėnų šlovinimo grupe.
 
Nuotr. Brolis pranciškonas, kunigas G.Numgaudis šakiečius kviečia atgimti iš Šventosios Dvasios.
 
Pranciškonų įsikūrimas Lietuvoje siekia valstybės kūrimosi pradžią - Mindaugo laikus. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bendražygis Jonas iš Plano Carpini, popiežiaus Inocento IV siunčiamas pas totorius, 1245 metais su keliais palydovais atvyko į Lietuvos teritoriją. Nuo tada prasidėjo pranciškonų misija Lietuvoje. Jie skleidė Kristaus mokslą Mindaugo rūmuose, dalyvavo jo krikšte, karūnacijoje, o pranciškoną Kuršo vyskupą Henriką iš Liuksemburgo popiežius paskyrė Mindaugo ir jo šeimos globėju.

Pranciškonų ordinas yra Katalikų bažnyčiai priklausanti brolija, kurios nariai, davę pašvęstojo gyvenimo įžadus, siekia gyventi sekdami Jėzumi Kristumi, vadovaudamiesi Šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu. Nuo pat ordino įkūrimo pranciškonai skelbia Evangeliją visai kūrinijai, savo laikmečio žmonėms padėdami ieškoti Dievo, kad visi sutiktieji kelyje, pažinę taiką, gerumą ir amžinąjį gyvenimą, kuriuos mūsų Kūrėjas dovanoja Kristuje Jėzuje, drauge viltingai jungtųsi į harmoningo pasaulio kūrimą. Tai yra pranciškonų misija ir pašaukimas.

Brolis pranciškonas, Pakutuvėnų parapijos klebonas, Pakūtos Susitaikinimo sodybos įkūrėjas ir vadovas Gediminas Numgaudis į Šakius atvyksta pirmą kartą.   Gegužės 25 dieną Kultūros centre  jis praves katechezę (krikščioniškų religinių pagrindų mokymą) apie Krikštą - viso krikščioniškojo gyvenimo pamatą. Tai yra gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, blogio ir nuodėmės išsižadėjimas, vartai į Bažnyčios bendruomenę, durys į Dievo karalystę, kurioje visi susitiksime kaip vienos mylinčios šeimos nariai.

Krikštas nėra magija, kurios dėka jūs ar jūsų vaikai bus sveiki ir laimingi. Kunigas G.Numgaudis, pamokslaudamas apie šeimą ir vestuves Kanoje, teigia, kad vynas yra vienas iš Šventosios Dvasios ženklų. Jis simbolizuoja džiaugsmą, meilę ir gyvybę. „Jėzus, vandenį paversdamas vynu, apreiškė save kaip dvasinį vynmedį, iš kurio trykšta dvasinis vynas, - sako brolis pranciškonas. - Daugelio šeimų gyvenime dažnai pritrūksta vyno kaip ir vestuvėse Kanoje. Mūsų kasdienybėje mes irgi galime nešti vandenį vienas kitam ir tuomet paprastas, atrodytų, banalus žodis per Dievo malonę iš vandens tampa sielą ir širdį atgaivinančiu vynu.“

Krikšto sakramento prasmę ir malonę atskleidžia jo šventimo apeigos, kurių metu atliekami ritualai ir naudojami simbolinę reikšmę turintys daiktai. Kryžiaus ženklas – reiškia Švč. Trejybės bei mirusio ir prisikėlusio Kristaus išpažinimą. Šiuo ženklu apeigų pradžioje pažymima krikštijamojo kakta, įvedant jį į Bažnyčios tikinčiųjų šeimą. Vanduo – Krikšto vanduo pašventinamas malda. Tai žmogaus gyvybės ir kūno apsivalymo simbolis, nuplaunantis gimtąją nuodėmę bei prikeliantis naujam gyvenimui su Dievu. Aliejus – nuvalymo, sustiprinimo, išvadavimo iš nuodėmės ženklas. Krizmos aliejumi yra patepama kakta ką tik pakrikštytajam. Baltas drabužis – simbolizuoja Dievo malonę. Tai tyrumo, skaistumo, šventumo ženklas. Krikšto žvakė – Kristaus šviesa, primenanti prisikėlusį Kristų.

Krikštatėviai, tėvai, visa šeima ir bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu turi pagelbėti, kad per Krikštą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių ir žmogus iš tiesų taptų laimingu, nes gyvenimas kaip ir Krikštas yra dovana iš Dievo rankų. Krikštas palieka neišdildomą žymę žmogaus gyvenime ir niekas iš jo jau nebeatims Dievo vaiko vardo, kelio į gyvenimą Šventojoje Dvasioje.

Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje dienos baigsis gegužės 26 dieną 8, 10 ir 12 val. Šv.Mišiomis Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.