Konferencijoje susidomėta „Savęs pažinimo studijos“ veikla

Rugsėjo 5 - 6 dienomis Vilniuje vyko Skudutiškio akademijos organizuojama konferencija „Psichikos sveikatos ugdymas šeimoje ir bendruomenėje“, kurioje dalyvavo ir „Savęs pažinimo studijos“ įkūrėjos Daiva Piečaitytė bei Jūratė Arštikaitienė.
 
Pasak J.Arštikaitienės, Zypliuose vykusiame seminare apie socialinį verslą buvo pastebėta ir „Savęs pažinimo studijos“ veikla, susidomėta Šakių vaikų dienos centro iniciatyvomis. Todėl jos įkūrėjos ir buvo pakviestos į konferenciją Vilniuje, kur pristatė savo praktikas psichikos sveikatos ugdyme. Čia buvo atkreiptas dėmesys į nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį stiprinant šeimos psichikos sveikatą, apsvarstytos tarpsektorinio bendradarbiavimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje galimybės ir problemos, pasidalyta gerąja patirtimi.

Psichikos sveikata susirūpinama tada, kai žmogus patenka pas psichiatrus, nes dažnai manoma, kad žmogus, kuris kreipiasi į psichologą, dar nėra ligonis. J.Arštikaitienės teigimu, viską reikia pradėti nuo savęs, paklausti, ar aš gebu būti savimi tarp kitų? Kaip dažnai man tenka keisti kaukes visuomenėje? Kiek mano dvasinė ir emocinė būsena leidžia man džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį? Ar aš nebijau klysti? Ar aš dirbu mėgstamą darbą, ar jame tik kankinuosi? Ar esu drąsus jį pakeisti ir prisiimti atsakomybę už tai? „Jei nors viename šiame teiginyje jautiesi silpnai, reiškia, su tavimi yra ką veikti, - tvirtino J.Arštikaitienė. – Jei pats nesi harmoningas, ko gali išmokyti kitus? Vis gali žmogui sakyti, būk geras tėvas ar gera mama, jei jis stogo virš galvos neturi. Pirmiausiai reikia pasirūpinti stogu. Jei vaikas turi problemų, reikia žiūrėti, kas negerai tėvams, o ne pulti mokyti vaiką.“

Konferencijoje buvo kalbama ir apie bendradarbiavimą tarp ministerijų, bendruomenės įtraukimą į socialinę veiklą, šeimos dvasinio ir emocinio atsparumo stiprinimą, nevyriausybinių organizacijų perspektyvas įgyvendinant psichikos sveikatos strategiją. J.Arštikaitienės teigimu, galima džiaugtis jau vien tuo, kad debesys sklaidosi ir yra vilties, jog ateityje gyvensime kitaip, nes vis dažniau pradedama kalbėti apie dvasinę lyderystę, savęs pažinimą, tarnystę kitiems, sugebėjimą atleisti.

D.Piečaitytė pristatė „Savęs pažinimo studijos“ praktinę veiklą. „Aišku, buvo ir tokių, kurie bandė mus kritikuoti, viską nurašydami jaunatviškam entuziazmui, - pasakojo J.Arštikaitienė. – Kiti domėjosi, kaip dirbame, kiek į savo veiklą įtraukiame vyresnius žmones ir senjorus, apsikeitė kontaktais, tarėsi dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Geras pavyzdys – užkrečiamas. Pamačius, ką daro kiti, pačiam kyla dar daugiau naujų idėjų.“
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3