Balandžio 22 dieną Anapilin iškeliavo Keturnaujienoje, Suodžių kaime, Sintautų seniūnijoje, gyvenusi regėtoja Angelė Matijošaitienė, daugelio vadinta tiesiog Aneliuke. 1927 metais spalio 10 dieną gimusi moteris Amžinojo poilsio atgulė ne kapinėse, o greta savo namų.

Nuotr. A. Matijošaitienė buvo palaidota šalia savo gyvenamojo namo, dėl kurio moteris patyrė daug skausmo.

Prieš kurį laiką jau rašėme, kad Aneliukės sveikatos būklė vis prastėja - moteris gulėjo ligoninėje, namuose ją rūpinosi ten apsistojusios savanorės, o praėjusį sekmadienį A. Matijošaitienė mirė. Išskirtinis ir ypatingas šis atvejis tuo, kad Amžinojo poilsio regėtoja atgulė šalia savo namų, ant kalvelės. Į Amžinąjį poilsį Aneliukę palydėjo apie tūkstantis tikinčiųjų.

Pasak Kudirkos Naumiesčio klebono ir dekano Donato Jasulaičio, jam pačiam Aneliukė nebuvo išreiškusi tokios savo valios, tačiau to labai norėjo ir net reikalavo nemaža dalis tikinčiųjų. Esą jiems moteris yra ne kartą sakiusi, kad nenorėtų būti palaidota niekur kitur, „kaip tik pakasta šalia savo namų“, dėl kurių tiek pergyveno, kai jie buvo sugriauti, tiek kentėjo ir kovojo. Tad pasitarus su vyskupu ir buvo priimtas sprendimas išpildyti šį jos norą. Kol kas, pasak D. Jasulaičio, dar neaišku, kaip bus įprasminta jos palaidojimo vieta. „Kadangi ji buvo paprasta kaimo moteris, prie medinio namelio gal labiausiai tiktų kažkokie liaudiški motyvai, gal koplytstulpis ar kažkas panašaus, bet dar žiūrėsime, dar niekas neaišku“, - tikino dvasininkas.

 
Nors Aneliukė visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai, vieni jos regėjimais tikėjo, kiti ne, tačiau į vadinamąją Šventą vietą, kur stovi Dievo Gailestingumo koplyčia, tikintieji plūsdavo ne tik lapkričio 14 – ąją, kai minimos apsireiškimų metinės. Dėl savo regėjimų A. Matijošaitienė išgyveno daug neteisybės. Tarybiniais laikais buvo sugriauti jos namai, pati išvežta į psichiatrijos ligoninę, kur leidžiant stiprius vaistus ji buvo „gydoma“ nuo savo regėjimų.