Liepos 8 dieną Gelgaudiškio prieplaukoje lankėsi laidos „Vantos lapas“ kūrybinė grupė ir devyni profesionalūs Lietuvos pirtininkai, kurie pakvietė pasimėgauti pirčių ir kubilo malonumais, geru ir sveiku garu bei kvepiančiomis vantomis, dalinosi patirtimi ir pasakojo apie pirties kultūrą ir sveiką gyvenseną.
Lietuviškos pirties bičiulių draugija ir laida „Vantos lapas“ vykdo pirčių ekspediciją po Lietuvą ir viena iš jos stotelių šiemet tapo Gelgaudiškis. Tad iš Vištyčio pirmadienį prie Nemuno atriedėjo dvi svečių ir viena mūsų krašto turizmo paslaugų teikėjo Rimo Dobilo mobilios pirtys.
D. Pavalkio nuotr.
Susirinkusius pirčių mėgėjus pasveikinęs televizijos laidos „Vantos lapas“ vedėjas, profesionalus pirtininkas Saulius Tučkus pasakojo, kad šiemet pirčių ekspedicija startavo liepos 6-ąją Alytuje, nuo Didžiosios Dailidės ežero.
„Esame tam krašte, kur teigiama, kad čia nebuvo pirčių, kad čia žmonės rėčkose prausėsi, tame pačiame vandenyje visi šeimos nariai. Galiu pasakyti, kad šiame krašte žmonės yra alkani pirties. Tačiau po truputį viskas keičiasi, atsiranda pirčių, turite ir šaunių pirtininkų“, – kalbėjo S. Tučkus, kuris vaišino čia pat ant laužo virta „Pirties arbata“ (beržo, dilgėlės, mėtos lapų). 
„Zanavykų pirtis“ pirtininkas Ramūnas Žvirblis ir Gelgaudiškio bendruomenės pirmininkė Ilona Šeflerienė. D. Pavalkio nuotr.
Laidos „Vantos lapas“ kūrėja, ekspedicijos koordinatorė, pirtininkė Jūratė Martinkėnaitė akcentavo, kad šios ekspedicijos vienas iš tikslų ir yra aplankyti tuos kraštus, kur galbūt pirtys nėra labai populiarios ir paplitusios.
„Mes esame čia, kad populiarintume lietuvišką pirtį ir pirtininko profesiją. Papasakoti apie teisingą procedūrą, vantas ir ritualus po pirties. Be abejo, propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Prie ekspedicijos prisijungti kviečiame vietines mobilias pirtis, veikiančių pirčių savininkus“, – sakė J. Martinkėnaitė. 
Profesionalus pirtininkas Saulius Tučkus. D. Pavalkio nuotr.
Ji prasitarė, kad šiemet pirčių ekspedicija lankosi Zanavykijoje šakiečio, „Zanavykų pirtis“ pirtininko Ramūno Žvirblio kvietimu. Pirčių ekspedicijos organizatorė dėkojo už viešnagę ir Gelgaudiškio bendruomenės centrui „Atgaiva“ bei jos pirmininkei Ilonai Šeflerienei, kuri prasitarė, kad norėtų, užsimezgus su šalies pirtininkais draugystei, ateityje Gelgaudiškyje surengti ir Pirties dieną, kuri vyksta birželio mėnesį vis kitame Lietuvos mieste.
Mūsų krašto pirtininkas, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narys R. Žvirblis tvirtino, kad pirtis buvo sakralus pastatas, joje lietuviai ne tik maudėsi, būdavo ir gimdoma, joje vyko krikštynų apeigos, gydomos ligos, marinami ligoniai. 
D. Pavalkio nuotr.
„Lietuviškoje pirtyje yra įrengtas tik vienas plautas. Tradicinę lietuvišką pirtį nuo suomiškos saunos skiria drėgno garo buvimas. Pirmą kartą lietuviška pirtis paminėta rusų metraštyje, kur aprašoma, kad kunigaikštis Treniota buvo nužudytas eidamas į „mylnicą“, t. y į pirtį. O antras paminėjimas, kai plėšikų gauja Suvalkijoje užpuola kaimą, kur dešimt vyrų maudėsi pirtyje“, – pasakojo R. Žvirblis pridurdamas, kad lietuviškų pirčių labai sumažėjo po Valstybės padalijimo ir rusų okupacijos metais bei po 1708–1710 metų maro.
D. Pavalkio
Kad pirčių ekspedicija užsuko būtent į Gelgaudiškį, pasidžiaugė ir miesto seniūnas Valdas Dumčius kviesdamas svečius apžiūrėti ir patį Gelgaudiškį, pirtininkus aplankė, pasveikino ir savivaldybės meras Raimondas Januševičius. 
D. Pavalkio nuotr.
Nors lauke plieskė kone 30 laipsnių karštis, pirtininkai kvietė susirinkusius pasivanoti pirtyse. Kraštietis R. Dobilas atskleidė, kad yra tikras pirties entuziastas, pirties malonumais siūlo pasimėgauti ir sodybos „Dobilas“ lankytojams.
„Pirtis žmogui pirmiausia suteikia žvalumo, energijos. Man pirtis – šventas dalykas. Į pirtį einu kiekvieną savaitę“, – pasakojo kraštietis. 
Rimas Dobilas. D. Pavalkio nuotr.
Net eilė išsirikiavo prie pirtininko, žilvičio vytelių masažo meistro Antano Bagdono palapinės, kaunietis pabrėžė, kad masažas atliekamas ne su bambuko, bet mums artimesnio – žilvičio vytelėmis.
„Šis neįprastas masažavimo būdas kildinamas iš Japonijos samurajų kultūros. Masažas vytelėmis suaktyvina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, pašalina stresą, o svarbiausia – malonumo pojūtį teikia ne vien sąlytis su vytelėmis, bet ir jų skleidžiami garsai“, – tikino masažo meistras. 
D. Pavalkio nuotr.
Prie pirčių ekspedicijos prisijungė ir lauko kubilų gamintojai iš Kuršėnų, šie pasakojo, kad jų gaminami kubilai su ypač moderniomis funkcijomis. Netrukus į kubilą įšokusios pirties mėgėjos šakietės Andra ir Justė sakė, kad kubilas taip pat geras būdas atsipalaiduoti. Sutikti jaunieji stovyklautojai iš „Tuki Tuki kaimo“ pirmiausiai atsigaivino Nemuno vandeniu, vėliau taip pat išbandė pirčių malonumus. 
D. Pavalkio nuotr.
Pirties kultūrą ir sveiką gyvenseną propaguojančios ekspedicijos dalyviai iš Gelgaudiškio pasuko į Šiaulius, toliau lankysis Kupiškyje, septynių dienų kelionę užbaigs Nemenčinėje. Vasarą nufilmuotos laidos bus pradėtos rodyti rudenį naujajame laidos ,,Vantos lapas“ sezone.
D. Pavalkio nuotr.
Aušra iš Valenčių:
