Nuo liepos visoje Lietuvoje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga. Tiesa, dalyje savivaldybių, tarp jų ir Šakių rajono, bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas startavo dar praėjusį rugpjūtį. Tad kaip sekėsi ir kas keičiasi?
Nuo pilotinio projekto pradžios pavėžėjimo paslaugomis galėjo pasinaudoti pacientai, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų, nuo spalio pavėžėjimo paslaugos pradėtos teikti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, vyresniems nei 75-erių metų amžiaus, o nuo lapkričio – ir negalią turintiems pacientams, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti namo. Kaip skelbia valstybinė ligonių kasa, per 11 bandomojo projekto mėnesių iš viso suteikta 16 tūkst. 500 pavėžėjimo paslaugų, iš jų 12 tūkst. 300 – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų suteikta Vilkaviškio, Prienų, Lazdijų, Šakių ir Kaišiadorių savivaldybių gyventojams.
Vis tik artėjant šių metų liepos mėnesiui, t. y. terminui, nuo kurio Sveikatos sistemos įstatymas pavėžėti pacientus įpareigojo ne tik pilotinio projekto dalyves, bet absoliučiai visas savivaldybes, šalyje vis garsiau buvo kalbama apie neaiškumus ir neišspręstus klausimus. Antai kovo mėnesį, likus mažiau nei pusmečiui iki minėtojo termino, buvo neaišku, kas paslaugą turi finansuoti, o balandį prabilta apie du galimus kelius – arba atidėti pavėžėjimą, arba pavėžėjimo funkcijas, kurias anksčiau buvo numatyta vykdyti per savivaldybes, perduoti organizuoti ir vykdyti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai. Galiausiai Sveikatos apsaugos ministerija nutarė eiti antruoju keliu – prabėgus pilotinio projekto laikui, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šakiuose savivaldybei tenka rūpintis tik tais pacientais, kuriems reikalinga hemodializė.
„Pasitvirtino mano nugąstavimai, nes, pirmiausia, projektas pavėžėjimo, tačiau jo lėšomis nebuvo finansuojamas automobilis, projekto lėšomis finansuojama tik pavėžėjimo paslauga ir koordinatoriaus etatas. Kas dabar liko? Savivaldybei reikėjo priimti spendimą, kaip dirbti toliau. Įsipareigojimas yra prieš tuos žmones, kuriuos vežėm. Juos ir toliau vežame savivaldybės lėšomis ir išlaikome pusę etato koordinatoriaus, kuris teikia informaciją į Karštąją liniją“, – laikraščiui „Draugas“ situaciją komentavo vicemeras Darius Jakavičius, kuris dar praėjusią vasarą Šakiuose vykusio pilotiniame projekte dalyvaujančių savivaldybių ir GMP atstovų susirinkimo metu teigė, jog šis projektas bene neaiškiausias ir sudėtingiausias, kokį jam tekę matyti, abejojo, ar tik nebus jo įgyvendinimas iš dalies numetamas „ant savivaldybės lėšų“.
Kaip pastebi pavėžėjimo koordinatorė prie Šakių socialinių paslaugų centro Jolita Urbonienė, tokie eksperimentai žmonėms į naudą neišeina – kitų grupių pacientai, kuriems paslauga buvo pradėta teikti pilotinio projekto tvarka, prie jos priprato, o dabar jiems ir vėl tenka taikytis prie naujos tvarkos.
„Mums likę labai nedaug, aš tik dializuojamus vežu, koordinuoju. <...> Visa kita paėmė Kauno GMP, reikia žmonėms sukti trumpuoju numeriu 1808, prieš 2–3 dienas registruotis ir viskas. Šiaip labai daug žmonių nepatenkinti, nenuveža, neparveža. Kai būdavo vietoje, būdavo kitaip. Ateina ir dabar bobutės pas mane, labai gaila, bet aš negaliu nieko padaryti, neturiu teisės... Galiu nebent padėti užsiregistruoti Karštojoje linijoje“, – pasakoja J. Urbonienė.
Anot moters, tokie sprendimai liūdina, mat darbas klostėsi išties sklandžiai ir sėkmingai.
„Ne tik tų, kuriems dializės reikia, bet ir kitų grupių žmonių tikrai nemažai turėjom – per mėnesį panašiai 200 būdavo. Turėjome vieną transporto priemonę, operatyviai susisukdavome. Tas tris dienas, kai dializės, stengdavomės kitų nevežti, nebent tarpą turėdavom, o kitomis dienomis nuo ryto iki vakaro pilnai būdavo. Labai buvo patenkinti žmonės“, – sako koordinatorė, pridurdama, jog žmonės, kuriems reikalinga hemodializė, kaip ir seniau, vežami tris kartus per savaitę.
Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, bendra pavėžėjimo paslauga teikiama pacientui, norinčiam nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba grįžti iš jų, taip pat – grįžti iš skubios pagalbos skyriaus. Paslaugą galima užsisakyti paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Paslauga skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, 75-erių metų ar vyresniems asmenims. Šiais atvejais pavėžėjimą gali gauti tik tie, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų. Pavėžėjimo paslauga taip pat teikiama gyventojams, kuriems ji reikalinga dėl sveikatos būklės.
Elena iš Keturnaujienos:
