Lietuvos Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir kitais partneriais šiemet vėl rengia rudeninio arimo konkursą, siekdami išaiškinti geriausią šalies artoją. Šakių rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuras taip pat organizavo geriausio rudeninio arimo konkursą, kurio nugalėtojas vėliau dalyvaus respublikiniame etape.

 

 

Konkurso tikslas – gerinti šalies ūkininkų, bendrovių ir valstybinių ūkių arimo kokybę, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet išaiškinti geriausius rajonų ir šalies artojus, materialiai ir moraliai juos paskatinti už profesionaliai atliktą darbą. Rezultatas – išrinkti geriausi, labai gražiai ariantys savo laukus artojai, rodantys gerą pavyzdį savo kaimynams, kurie taip pat nenori atsilikti. Patirtis rodo, kad laukų arimas yra viena iš svarbiausių žemdirbystės kultūros lygio kėlimo priemonių. Deja, pasidairius po laukus, matyti, kad arimas arimui nelygu, o didesnį derlių galima išauginti tik gerai suartose dirvose. Prastai suartą dirvą paruošti sėjai visada kainuoja brangiau, reikia daugiau laiko. Be to, blogėja dirvožemio fizinės savybės, gausėja piktžolių, mažėja auginamų kultūrų derlius, prastėja jo kokybė. O kur dar laukų estetinis vaizdas! Drėgnais metais pagausėja piktžolių, ypač daugiamečių. Iš dalies tai lemia prastas rudeninis arimas. Blogai apverčiamos daugiametės piktžolės kitais metais vėl žaliuoja. Jų nesunaikina net rekomenduojamos herbicidų normos.

Šiais metais konkurse dalyvavo septyni mūsų krašto artojai – Renatas Šileika, Mantas Bareikis, Lukas Počepavičius, Andrius Urbonas, Laimonas Stravinskas, Tomas Bankieta bei  Almantas Kardauskas. Artojai arė laukus, kurie priklauso Barzdų, Pilviškių, Sintautų, Lukšių seniūnijų ūkininkams. Suartus laukus ir artojų darbą vertino kompetentinga komisija, kurios pirmininkas buvo Albertas Navarskas – Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas. Komisijos nariai tai pat buvo UAB „Agrolina“ direktorė Raminta Bastytė, ūkininkas Vintautas-Justinas Kasperavičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro augalininkystės konsultantė Beata Pušinaitienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro augalininkystės konsultantas Egidijus Kudirka bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro inžinierius konsultantas Karolis Klimaitis. Komisijos nariams buvo svarbūs tokie dalykai, kuriuos gali suprasti tik žemę dirbantys žmonės – sumestinės aukštis, piktžolių užarimas, riekių tiesumas sumestinėje, sėklos guolis, išmetinės vagos plotis, gylis ir kitos smulkmenos.

Anot komisijos narių, žvelgiant į laukus, aiškiai matyti, kad arimo kokybė kasmet gerėja, gerėja ir bendroji žemdirbystės kultūra, gaunami didesni derliai. Arimo kokybės gerėjimui po nepriklausomybės atkūrimo šalyje įtakos turėjo keli veiksniai. Visų pirma – naujos kartos modernių plūgų, ypač apverčiamųjų, įsigijimas ir naudojimas, antra – mokėjimas juos tinkamai sureguliuoti ir paruošti darbui.

Kiekvienas komisijos narys artojo lauką įvertino atskiruose 12 pogrupių nuo nulio iki dešimt balų. Susumavus komisijos narių balsus vėliau Šakių Žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuras išrinko geriausius tris rajono artojus. Surinkęs 93,5 proc. nuo maksimaliai galimų balų skaičiaus pirmąją vietą užėmė artojas Lukas Počepavičius, antroji vieta teko Almantui Kardauskui, surinkusiam79,6 proc. balo, trečioje vietoje liko Tomas Bankieta, kuris balais nedaug atsiliko nuo antros vietos laimėtojo – 78,7 proc. balo. Nors komisija išrinko tris geriausius mūsų rajono artojus, tačiau respublikinėje atrankoje dalyvaus tik pirmos vietos nugalėtojas – Lukas Počepavičius. Respublikinio konkurso laimėtoją paskelbia respublikinė komisija, sudaryta iš Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, mokymo arba mokslo įstaigų atstovų.