UAB „Šakių laidotuvių namai“ praėjusią savaitę oficialiai atvėrė svečių salės, pavadintos Angelų vardu, duris. Pasak įstaigos vadovės Janės Dėdinienės, tai dovana tiek įstaigai, jos darbuotojams, tiek klientams artėjančio 30-mečio proga.

Prieš metus, kai buvo keičiamas laidotuvių namų pastato stogas, pastogėje buvo suformuota patalpa, kurioje ir įrengta erdvi, didelė salė. Joje planuojama susodinti iki 100 žmonių, klientai čia galės užsisakyti gedulingus pietus.

Angelų sale ji pavadinta todėl, kad tiek sieną, tiek nišas puošia angelai, kurie, tikimasi, guos, globos ir saugos čia užsukančius. Patalpas bei visus, kurie jomis naudosis, jose dirbs, palaimino Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras Vitalij Volodkovič.

Nors, kaip pripažino vadovė, tikslo link buvo eita ilgai, tačiau rezultatas džiugina. Už palaikymą ir pagalbą šiltų žodžių ji negailėjo savo darbuotojams, kurie apdailos darbus laisvu nuo įprasto darbo metu atliko patys, kaip jau įprasta sakyti, ūkio būdu. Ypač daug nuoširdaus darbo įrengiant salę įdėjo Gintautas Kriaučiūnas ir Tomas Striūpaitis, prisidėjo ir kiti. Teko ir elektrą vedžioti, ir sienas glaistyti, ir plyteles klijuoti, ir kitus statybinius darbus atliki, tad dabar vyrai, žvelgdami į direktorę, juokiasi ir prašo bent jau artimiausiu metu jokių naujų tikslų nekelti, planų neregzti ir leisti pailsėti.

Palaikymo sulaukta ir iš darbus atlikusios įmonės „Vitremsta“ vadovo Vitalijaus Bogovičiaus. Būtent jo vadovaujami darbuotojai suformavo erdvę pastogėje.

„Tikiu, kad mūsų puoselėjami laidotuvių namai taps dar patrauklesni ir, svarbiausia, patogesni mūsų klientams, darbo sąlygos pagerės ir darbuotojams“, – džiaugėsi J. Dėdinienė.

Pasak direktorės, salės įrengimas su baldų įsigijimu atsiėjo apie 10 tūkst. eurų.

Atnaujinta ir didžioji šarvojimo salė, kur pakeistos lubos, apšvietimas.

Įstaigos vadovė ne iš tų, kurie snaudžia ir sėdi rankas sudėję. Iš principo kasmet vis kas nors atnaujinama, pakeičiama. Dabar duris atvėrė salė, jau baigti stogo renovacijos darbai, kurie finansine prasme įmonei buvo vieni didžiausių išbandymų. Dar anksčiau pasitelkiant darbuotojus pastatytas priestatas, iš esmės sutvarkytas pagalbinis pastatas, atnaujintas autoparkas, suremontuota laidojimų reikmenų parduotuvė. Ko gero, tokio ūkiško, apgalvoto požiūrio galėtų pavydėti ne vienos įstaigos vadovas. O direktorė tik šypsosi ir tikina, jog kitaip dirbdamas tiesiog nebūsi patrauklus klientui, aplinka bus atstumianti, o čia turi būti jauku, nes paslaugomis naudojasi skausmo pakirsti, artimųjų netekę žmonės.